Atvykus į kosmetikos parduotuvę kartais silpna darosi ne tik dėl produktų įvairovės, bet ir dėl smarkiai besiskiriančių kainų. Vieni renkasi pagal prekės vardo žinomumą, kiti – čiumpa tą, kuriai pritaikyta didelė nuolaida.
Visgi natūralios, biotechnologiniu pagrindu kuriamos lietuviškos kosmetikos „Manilla“ įkūrėja, gydytoja Rūta Merkytė tikina, kad kai kalba pasisuka apie jūsų odą ar net veidą, nereiktų ieškoti progų sutaupyti ar neįsigilinus į prekės sudėtį rinktis tą, kurios reklamos aplink daug matote.
Pasak jos, yra keletas nesudėtingų būdų, kurie padės ne tik nepermokėti, bet ir atskirti kokybišką prekę. Straipsnio pabaigoje gydytoja pateikia taisyklių pradžiamokslį, kurį siūlo prisiminti kaskart, kai užsuksite į kosmetikos skyrių.
Kodėl kainos taip skiriasi?
Ko gero, retas pirkėjas, prieš nusipirkdamas kosmetikos prekę, dar išnagrinėja ir informacinę etiketę, iš ko produktas sudarytas. Tačiau tai juk visiškai normalu – dažnai čia pasitaiko nežinomi žodžiai, neišversti į lietuvių kalbą, o ir cheminių elementų pavadinimai eiliniam klientui mažai ką reiškia.
Tačiau produktų kaina skiriasi ne be reikalo. „Kosmetikos rinkoje yra daug įvairių ingredientų. Vieni iš jų yra labai pigūs, pigesni nei vanduo. Kiti – labai brangūs, nes turi naudingų savybių, yra išgaunami sudėtingomis technologijomis, iš retų ir gana sunkiai užauginamų šaltinių.
Pavyzdžiui, įvairūs dumbliai, kuriems reikalinga tam tikra apdirbimo technika, o tai užtrunka daug laiko. Taip pat kaina priklauso ir nuo to, kokie su ingredientais atlikti moksliniai tyrimai, pagrindžiantys jų veiksmingumą odai ar plaukams“, – YPATINGOS tikino gydytoja R.Merkytė.
Kalbant konkrečiau, gydytoja Rūta kaip pavyzdį pateikia drėkinamąjį kremą. Jis parduotuvėje gali kainuoti ir 2 eurus, ir 100 eurų. Kodėl toks ryškus skirtumas?
„Visų pirma, kreme, kuris kainuoja 100 eurų gali būti daug turtingesnė, kokybiškesnė, švaresnė sudėtis, nėra papildomų priedų, kurie kosmetinei priemonei duoda tūrį, bet ne naudą. T. y. čia nenaudojami tam tikri ingredientai, kurie yra „tušti“ ir nesuteikiantys jokios pridėtinės vertės – jie tik praskiedžia produktą, išlaikydami jo konsistenciją. Taip siekiama, kad jo būtų daug daugiau – tokiu atveju mažėja ir jo kaina“, – dėsto ji.
Specialistės nuomone, už 2 eurus gero kremo nusipirkti tiesiog neįmanoma. Paprastas pirkėjas dažnai nepagalvoja, kad jei parduotuvėje produktas toks pigus, jo savikaina išvis juokinga, o tai dažniausiai nėra kokybės ženklas. Pasak jos, tokia maža kaina nurodo ir tai, kad su produktu nebuvo atlikti jokie papildomi klinikiniai, instrumentiniai ar dermatologiniai tyrimai, įrodantys, kad jis yra veiksmingas.
Maža kaina nurodo ir tai, kad su produktu nebuvo atlikti jokie papildomi klinikiniai, instrumentiniai ar dermatologiniai tyrimai, įrodantys, kad jis yra veiksmingas
„Susipirkus visus ingredientus, teoriškai gero kremo savikaina galėtų būti 2 eurai. Bet jei jis pardavinėjamas parduotuvėje, nepamirškite, kad 50 proc. kainos pasiima prekybos tinklas, jei skelbiama nuolaida – pinigai minusuojami iš gamintojo kaštų, ką jau kalbėti apie tai, kad į kainą įeina ir darbuotojų atlyginimai, logistika, mokesčiai, tyrimai, produkto legalizavimo kaštai. Taip pat – kelis eurus gali kainuoti ir indelis, etiketė, dėžutė. Vadinasi, kad tokio kremo savikaina būtų mažiau nei 10 centų. Tai ar gali 50 ml produktas už tokią kainą būti geras ir kokybiškas? Vanduo brangiau kainuoja“, – atskleidžia R.Merkytė.
Susipirkus visus ingredientus, teoriškai gero kremo savikaina galėtų būti 2 eurai. Bet jis pardavinėjamas parduotuvėje – tai neįmanoma
Apgauti gali ir brangūs produktai
Gydytoja R.Merkytė sako, kad egzistuoja ir kita medalio pusė – visgi kartais net ir didelės produktų kainos dar nepatvirtina, jog jų sudėtis bus geresnė.
„Būna ir taip, kad klientai moka už prestižą, už garsų prekės ženklo vardą. Vėlgi, to prestižo atsiradimą greičiausiai nulėmė ilgalaikis ir sunkus įmonės darbas, daug metų įdirbio, gera reklama. Taigi priemonė gali kainuoti brangiau ne dėl savo kokybiškos sudėties, o vien dėl to, kad pinigai buvo investuoti į žinomumo didinimą ir garsius modelius“, – sako ji.
Šiuo atveju galioja taisyklė „yra pirkėjas, yra ir prekė“. Jokia paslaptis, kad neretai produktus renkamės pagal bandos instinktą – kai kurių prekės ženklų gaminius naudoti yra tiesiog madinga: „Kai kuriems žmonėms tai yra labai svarbu – jie mėgsta, kai gražus, juodai baltas vieno žymaus prekės ženklo logotipas būtinai matytųsi jų rankinėse, viešuosiuose tualetuose, kai priemonė išsitraukiama papudruoti nosytę.“
Kai kuriems žmonėms tai yra labai svarbu – jie mėgsta, kai gražus, juodai baltas vieno žymaus prekės ženklo logotipas būtinai matytųsi.
Todėl tam, kad ir šioje vietoje pirkėjas nesuklystų, reiktų pasidaryti šiokius tokius namų darbus – atsiminti, ko tikrai neturėtų būti ir kokie ingredientai būtų labai naudingi kosmetinėje prekėje.
„Čia, kaip ir visur gyvenime, reikalingos specifinės žinios. Reikia žinoti tam tikras taisykles, kurios padės pačiam teisingai išsirinkti. Jei atvirai, dažnai prekybos tinkluose dirbančios konsultantės tikrai nieko neišmano, pati ne kartą esu klaususi man svarbių dalykų, į kuriuos atsakymų jos neturi.
Dažniausiai jos būna apmokytos tam tikro kosmetikos prekės ženklo tiekėjų, kad pardavinėjant sakytų tik tam tikrą informaciją ir siūlytų tik tą ženklą. Konsultantės dažniausiai į tai nesigilina, reta kuri nuoširdžiai domisi ir gali teisingai pakomentuoti“, – tikina natūralios kosmetikos vadovė.
Dažnai prekybos tinkluose dirbančios konsultantės nieko neišmano, jos būna išmokytos tam tikro kosmetikos prekės ženklo tiekėjų sakyti tam tikrą informaciją.
Mokame ir už blizgantį įpakavimą
Dar vienas dalykas, apie ką mažai kas susimąsto – produkto įpakavimas. Dažnai tam, kad pirkėjo akį patrauktų tam tikras prekės ženklas, kosmetikos gamybos gigantės į prekės išvaizdą investuoja didesnius pinigus nei į pačią sudėtį.
„Dažniausiai perkant brangaus ir žymaus kosmetikos prekės ženklo produktą apie 80 proc. kainos sumokate už pakuotę. Juk paprastai pakuotės ir dėžutės būna labai gražios, naudojama blizgi folija, metalizuotas aliuminis, laminatai, kuriuos malonu liesti – o tai nepigus dalykas net ir gaminant dideliais kiekiais. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dėžutė gali kainuoti 50 centų ar visą eurą, buteliukas – dar 2 eurus. Tai įsivaizduokite, pirkdami produktą, keletą eurų mokate vien už pakuotę, tai vadinasi, kad pats turinys gali kainuoti keliasdešimt centų“, – pripažįsta R.Merkytė.
Gydytoja tikina, kad, deja, neretai naudojantis eilinio vartotojo nežinojimu, verslininkai sau kraunasi didelius turtus. „Net ir teiginiai, užrašyti ant pakuotės, dažnai neatitinka realybės – pavyzdžiui, „drėkina iki 12 valandų“. Juk šis teiginys gali reikšti, kad kremas drėkina vieną minutę, bet žmogui sukuriama neteisinga reklama, kad drėkins pusę paros.“
Dažniausiai perkant brangaus ir žymaus kosmetikos prekės ženklo produktą apie 80 proc. kainos sumokate už pakuotę.
Esminių taisyklių, kaip atsirinkti kokybišką kosmetiką, rinkinys
Šias taisykles parengė gydytoja R.Merkytė. Be UAB „Dermofaktorius“ sutikimo šios informacijos negalima platinti ar perpublikuoti.
Ant kosmetikos produkto pakuotės rasite INCI (International Nomenclature (of) Cosmetics Ingredients) sudėtį. Tai – oficiali ES įstatymais pagrįsta kosmetikos gaminių nomenklatūra (ženklinimas), kuri paremta ingredientų mažėjimo tvarka. Tai reiškia, kad ingrediento, kurį sąraše jūs matote pirmoje vietoje, bus daugiausia. Tokia sistema tęsiasi iki ingrediento, kurio produkte yra 1 proc. Visi kiti produktai, einantys po minėtos 1 proc. ribos, gali būti surašyti bet kokia tvarka, nesilaikant mažėjimo taisyklės.
Ši sistema turi pranašumą prieš kitas pasaulyje naudojamas nomenklatūras tuo, kad vartotojas visada gali žinoti, ko gaminyje yra daugiausia, ir ko – vos pėdsakai. Taip galima išsirinkti kosmetikos produktus gera ne tik kokybine, bet ir kiekybine ingredientų sudėtimi. Nepamirškite, kad ingrediento kiekis nėra tas pats, kas koncentracija!
Rinkdamiesi kosmetiką laikykitės šių taisyklių:
1. Venkite pavojingiausių (iritacijas, sudirginimus, alergiją, dermatitą, egzemas ir kitus odos pažeidimus galinčių sukelti medžiagų) konservantų / konservavimo sistemų bei kvapiklių ir dažiklių (Essential oils, Parabens, DMDM Hydantoin, Imadozolidinyl Urea, Phenoxyethanol, Triclosan, Methylisothiazolinone ir kt.). Jų gaminyje dažniausiai būna 0,5–1 proc.
2. Žinodami populiariausius natūralioje kosmetikoje naudojamus konservantus / konservavimo sistemas (Benzyl Alcohol & Dehydroacetic Acid, Sodium Benzoate & Potassium Sorbate, Benzoic Acid), galite daryti prielaidą, kad po jų INCI sąraše einančių medžiagų kiekiai yra labai maži ir, tikėtina, labai mažomis koncentracijomis, taigi – abejotino veiksmingumo (rašoma rinkodaros tikslais). Todėl renkantis produktą stebėkite, kad kvapikliai, dažikliai ir konservantai nebūtų INCI viduryje – jie turi būti INCI sąrašo gale, geriausia, jog išvis paskutinėse sąrašo vietose, taip išvengsite alergizavimo tikimybės.
3. Alkoholis. Jokiu būdu nepirkite produkto su Alcohol, Ethanol, Isopropyl alcohol ar Denaturated alcohol, Propanol, Ethyl alcohol, Isopropanol! Tai yra sausinančios ir odą dirginančios medžiagos, paprastai dedamos į kosmetiką kaip tirpikliai ir tekstūros-pojūčio „gerintojai“, kas neduoda jokios naudos odai, taip pat dėl geresnio konservavimo efekto.
Kad būtų 100 proc. aišku – yra ir kitų tipų alkoholiai, vadinamieji riebalų alkoholiai, kurie nedirginantys ir gali būti ypač naudingi odai. Pavyzdžiai, kuriuos matysite ingredientų etiketėse, yra Cetyl alcohol, Stearyl alcohol, Cetearyl alcohol, Behenyl alcohol ir kt. Jie suteikia priemonei malonią tekstūrą ir padeda išlaikyti ingredientų stabilumą produktuose, drėkina odą, juose yra riebiųjų rūgščių ir glicerolio. Taip pat įrodyta, kad šie riebalų alkoholiai padeda efektyviau įsisavinti į odą medžiagas, tokias kaip retinolis ir vitaminas C.
Yra ir kitų tipų alkoholiai, vadinamieji riebalų alkoholiai, kurie nedirginantys ir gali būti ypač naudingi odai.
4. Ieškokite kuo daugiau lotyniškų pavadinimų. Jie susidaro iš dviejų žodžių + gale pridedama forma – extract, oil, powder ir t. t. Pvz., Lavandula angustifolia flower water – tai nurodys natūralią, ne sintetinę ingrediento kilmę.
5. Ieškokite žinomų, buityje girdėtų pavadinimų, vadinamųjų raw medžiagų, pvz., sucrose (cukrus), salt (druska), cocos powder (kokosų pudra), citric / lactic acid (citrinų / pieno rūgštis), keratin (keratinas), caffeine (kofeinas), kaolin (baltasis molis) ir kt. – tai nurodys natūralią kilmę.
6. Emulsinius vaškus reikia išmokti mintinai (populiariausi natūralūs emulsiniai vaškai – Cera Flava / Cera Alba, Cetearyl Wheat Straw Glycosides, Cetearyl Olivate, Sorbitan Olivate, Glyceryl Stearate, Cetearyl / Cetyl Alcohol, Arachidyl Alcohol / Behenyl Alcohol / Arachidyl Glucoside, Lauryl Glucoside / Myristyl Glucoside / Polyglyceryl Laurate, Brassicyl Isoleucinate Esylate / Brassica Alcohol ir kt). Ieškokite pavadinimų, kurių šaknyse yra olive, cocos, palm, wheat ir kiti panašūs natūralią reikšmę turintys žodžiai.
Be UAB „Dermofaktorius“ sutikimo šios informacijos negalima platinti ar perpublikuoti.
