Apie prarastos krūties atkūrimo galimybes ir metodus pranešime žiniasklaidai pasakoja „Perfectus clinica“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Jonas Drąsutis.
Rekonstrukcijos būdai
Krūties rekonstrukcija, pasak gydytojo, gali būti atliekama keliais metodais: panaudojant savus audinius, implantus arba kombinuojant abu šiuos metodus.
„Tam tikrais atvejais krūtį galima rekonstruoti vienos operacijos metu. Viena chirurgų komanda pašalina krūtį, kita – ją rekonstruoja panaudodama prieš tai minėtus metodus. Jeigu moteriai po krūties pašalinimo skiriamas papildomas gydymas (chemoterapija ar radioterapija), tuomet visuomet rekomenduojama įsitikinti, kad moteris yra pasveikusi, t. y. nebėra piktybinio proceso. Jeigu praėjus metams po gydymo pacientei nėra diagnozuojamas ligos pasikartojimas, tuomet galima galvoti apie rekonstrukcinę operaciją, kurios metu būtų atkurta krūtis“, – pasakoja dr. J.Drąsutis.
Svarbu, kad prieš krūties rekonstrukciją būtina baigti pirmąjį gydymo etapą ir įsitikinti, kad vėžinių ląstelių organizme nebėra. Tiesa, pasak gydytojo, tam tikrais atvejais, pvz., nustačius BRCA genų mutaciją, esant didesnei paveldimumo galimybei, atliekama subkutaninė mastektomija. Šios operacijos metu pašalinami krūties audiniai, tačiau išsaugoma oda bei spenelio ir areolės kompleksas.
Procedūra atliekama tuo atveju, jei pacientė neserga onkologine liga, tačiau turi didesnę riziką ja susirgti. Operacijos metu krūtis visuomet atkuriama iškart, dažniausiai naudojant krūtų implantus, kurie gali suteikti tiek formą, tiek pageidaujamą tūrį.
Naudojami ne tik implantai, bet ir savi audiniai
Gydytojo J.Drąsučio teigimu viena iš sudėtingiausių rekonstrukcijos operacijų – krūties atkūrimas naudojant pilvo srities audinių lopus: „Šie odos, poodžio ir kartais raumens lopai yra vadinami laisvaisiais, nes operacijos metu audiniai atskiriami nuo pradinės jų vietos ir įsiuvami į prieš tai paruoštą rekonstruojamos krūties vietą.
Šioje vietoje įsiuvamos kraujagyslės (arterija ir vena), kad į rekonstruotą krūtį atitekėtų kraujas ir ji išliktų gyvybinga. Didžiausias privalumas – kad vienos operacijos metu galime gauti pakankamą tūrį audinių, iš kurių galima formuoti naują krūtį.“
Jei pirmasis etapas buvo sklandus ir papildomų komplikacijų nekilo, tuomet, praėjus maždaug 6 mėn., pradedamas planuoti antrasis. Pirmoji operacija skirta krūties tūrio suformavimui, antroji – estetiniam simetriškų krūtų vaizdui.
Kitu rekonstrukcijos metodu atliekant vieną operaciją atkuriama krūtis ir kartu vadinamoji pilvo plastika. Jos metu pašalinami ir pertekliniai minkštieji audiniai nuo pilvo apačios. Tokiu būdu ne tik atkuriama krūtis, bet ir patobulinamos kūno linijos.
Kadangi po krūtų operacijų rezultatas matomas tik prabėgus keliems mėnesiams, kai suminkštėja randai ir krūtis pasiekia savo galutinį vaizdą, moterims teks pasiryžti 2–3 operacijoms per metus. Tai yra apytikslis periodas, per kurį atliekama krūties rekonstrukcija, krūties simetrizacija bei spenelio ir areolės rekonstrukcija.
Paprastesnis, tačiau ne visoms tinkamas sprendimo būdas – krūties rekonstrukcija naudojant pasuktinius odos, poodžio ir raumens lopus. Dažniausiai naudojamas plačiojo nugaros raumens lopas. Šios operacijos metu atliekamas pjūvis nugaros srityje, atidalinamas nugaros plačiojo raumens fragmentas, kuris perkeliamas į krūties vietą.
„Dažniausiai operacijos metu naudojami krūtų implantai. Šis metodas labiausiai tinka toms moterims, kurios yra lieknos ir pilvo srityje neturi tinkamo minkštųjų audinių pertekliaus, kuris galėtų būti panaudotas krūties rekonstrukcijai“, – aiškina dr. J.Drąsutis.
Jei moteriai atliekama krūties operacija ir dėl onkologinės ligos krūtis lieka deformuota, tuomet galimi keli korekcijos variantai.
„Jeigu konsultacijos metu plastikos chirurgas mato, kad galima tikėtis pakoreguoti krūtį atliekant riebalinio audinio persodinimą, tuomet tai ir rekomenduojama. Šios operacijos privalumas – galimybė panaudoti savą riebalinį audinį. Jo nusiurbiama specialiomis kaniulėmis ir vėliau atitinkamai paruošus suleidžiama į norimą sritį ar sritis.
Tačiau, tyrimų duomenimis, prigyja apie 50–60 % persodintų riebalų. Taigi, tikėtina, kad operaciją reikės kartoti, norint pasiekti geriausią rezultatą“, – pasakoja chirurgas, pabrėždamas, jog kiekvienas atvejis yra individualus.
Pooperacinis periodas
J.Drąsučio teigimu, atliekant krūties rekonstrukciją laisvaisiais audinių lopais, pačios pavojingiausios yra 10 dienų: „Jeigu per šį laikotarpį nesutrinka kraujotaka į rekonstruotą krūtį, tuomet prieš tai skirtas ramybės režimas būna baigtas, tačiau fizinio krūvio ribojimas rekomenduojamas apie 1–1,5 mėnesio.“
Jeigu rekonstrukcijos metu naudojami krūtų implantai, tuomet rekomendacijos yra tokios pat kaip ir toms pacientėms, kurioms dėl estetinių sumetimų atliekama krūtų didinimo operacija.
„Po operacijos rekomenduojama 2–3 savaites laikytis atsargumo: nekilnoti rankų į viršų, apie 2 mėnesius vengti aktyvios fizinės veiklos, sporto, bent 6 savaites vilkėti kompresinę liemenėlę, po operacijos 7-10 dienų vartototi antibiotikų kursą. Į įprastą gyvenimo ritmą galima grįžti praėjus maždaug 2 mėnesiams po opercijos. Tačiau net po to sportuojant, aktyviai judant būtina vilkėti krūtis gerai prilaikančią sportinę liemenėlę“, – apie gijimo laikotarpį pasakoja gydytojas.
