Pasak gydytojų kosmetologų, išsiplėtę kapiliarai, sukeliantys veido raudonį, perštėjimą ar net deginimo pojūtį, vargina ir kelia diskomfortą apie 70 proc. moterų. Tai – ženklas, kad kraujagyslių sienelės prarado elastingumą.
Veido odos kraujagyslės gali išryškėti dėl įvairių priežasčių. Tai būdingiau šviesiaplaukėms, turinčioms jautrią odą, taip pat toms moterims, kurios ilgai vartoja hormoninę kontracepciją, kraujagysles plečiančius vaistus, turi aukštą kraujospūdį ar naudoja hormoninius tepalus su kortizonu.
Daug lemia ir paveldėjimas, netinkama mityba. Ypač kraujagyslėms kenkia angliarūgštės prisotinti ir tonizuojantys gėrimai, nes burbuliukai plečia kraujagysles ir poras. Viena dažniausių kuperozės priežasčių – rūkymas ir piktnaudžiavimas saule ar soliariumu: plonėja ir sausėja veido oda, greičiau sutrūkinėja ir išryškėja kraujagyslės.
Įtakos turi ir hormonų pokyčiai po gimdymo ar per menopauzę, šaltas vėjuotas oras, nes kraujagyslės tampa pažeidžiamesnės: šildomose patalpose jos išsiplečia, labiau rausta, o kai išeiname į šaltą orą, staiga susitraukia.
Kaip gydoma
Paviršiniai išsiplėtę kapiliariai (teleangiektazijos) saugiai, greitai, neskausmingai ir veiksmingai gydomi šiuolaikiniais specialiais lazeriais. Nepažeidžiant aplinkinių audinių, jais panaikinamos vadinamosios vyno dėmės, vyšninės angiomos.
Angiomos, hemangiomos pašalinamos per vieną procedūrą, o raudonos dėmės, išsiplėtę veido kapiliarai – per 1–3 kartus. Gydymo rezultatas juntamas jau po pirmosios procedūros, bet visiškai jos poveikį galima įvertinti tik praėjus 8–12 mėnesių. Prireikus terapija pakartojama.
Taip pat skaitykite: Jautri oda – XXI amžiaus epidemija? Testas jautrumui nustatyti
Išsiplėtusios veido kraujagyslės taip pat šalinamos intensyvia pulsine šviesa, skleroterapija, elektrokoaguliacija bei termokoaguliacija. Iš pradžių specialistai nepataria griebtis drastiškų, kraštutinių priemonių, kurios, beje, ir brangiau kainuoja.
Vertėtų apsilankyti pas kosmetologę, ji patars, kaip prižiūrėti odą, parinks priemones ir atliks reikiamas procedūras be didelės intervencijos. Be to, svarbu pakeisti gyvenimo būdą, mitybą, antraip jokios priemonės neduos ilgalaikių rezultatų.
Kaip prižiūrėti jautrią odą
Bėgant metams, veikiama UV spindulių, senėjimo, oda linkusi sausėti ir plonėti. Todėl net pašalinus kapiliarus lazeriu ar kitais būdais, gali atsirasti naujų išsiplėtusių kraujagyslių. Tad labai svarbu visą laiką tinkamai prižiūrėti odą. Kosmetologai pataria naudoti jautrios ir rausti linkusios odos veido priežiūros priemones. Kuo mažiau ją dirginkite, nespaudinėkite iškilusių spuogelių, inkštirų, nes trapios kraujagyslės greičiau trūkinėja.
Jautrios odos nepatartina masažuoti šiurkščiais masažuokliais, naudoti veido šveitiklius, kuriuose yra kietųjų granulių ir pan. Tinka tik švelnus masažas, nes jo metu suaktyvinama kraujotaka, todėl tolygiai pasiskirsto kraujas odoje ir mažėja paraudimas.
Jeigu vargina kuperozė, venkite kraujotaką skatinančių veido priežiūros priemonių. Rinkitės stiprinančias kraujagyslių sieneles ir mažinančias jautrumą bei paraudimą, tarkime, su sėmenimis, rugiagėlių, kaštonų, arnikų ekstraktais.
Taip pat skaitykite: Spuogai, inkštirai, pūliniai: kaip juos atskirti?
Vertėtų atsisakyti ir pirties teikiamų malonumų. Arba kaitinkitės kuo rečiau, nebūkite ilgai labai karštoje pirtyje, o iš jos išėję veido nevėsinkite labai šaltu vandeniu.
Svarbu ir mityba
Nevartokite karšto, aštraus maisto ir prieskonių, nepiktnaudžiaukite šokoladu, alkoholiu (ypač putojančiu vynu, prisotintu angliarūgštės), brandintu sūriu, kava, tonizuojančiais gėrimais.
Daugelis merginų ir moterų piktnaudžiauja soliarumu ar saule, ir taip daro sau meškos paslaugą. Ne tik dar labiau sutrūkinėja kapiliarai, bet ir greičiau išsausėja, suplonėja veido oda, atsiranda raukšlių.
Į valgiaraštį patartina įtraukti produktų, kuriuose gausu vitaminų C, K ir rutino (spanguolių, aronijų, obuolių, baklažanų, citrusinių vaisių ir kt.) arba kurį laiką pavartoti maisto papildų su askorutinu – stiprina kraujagysles. Pasak gydytojų kosmetologų, reguliariai vartojant vitaminą C ir rutiną, oda tampa lygesnė, skaistesnė, greičiau atsinaujina odos ląstelės ir mažėja paraudimas.
Įsidėmėkite! Staiga išsiplėtusios ir labai išryškėjusios kraujagyslės gali signalizuoti apie širdies ir kraujagyslių bei odos ligas (rožinę ir kt.). Pasikonsultuokite su kosmetologu ar dermatologu.
Dar keli patarimai
- Ar žinote, kad jūsų odos būklę lemia tai, kaip organizmas geba pasisavinti maisto medžiagas, ypač kalcį. Kuo prasčiau šis mikroelementas pasisavinamas, tuo oda tampa šiurkštesnė ir greičiau randasi raukšlių.
- Venkite riebios mėsos (ji sunkina virškinimą), valgykite rūgščių vaisių (kivių, apelsinų, obuolių) – gerina kalcio pasisavinimą.
- Odai svarbaus kolageno gamybą skatina liesas baltymingas maistas. Sausa ir pleiskanojanti oda, slenkantys plaukai ir lūžinėjantys nagai gali būti ženklas, kad stinga vitaminų A ir E – kasdien po šaukštą išgerkite sėmenų, moliūgų, žuvų ar graikinių riešutų aliejaus. Gerkite šviežiai spaustų citrusinių vaisių ir morkų sulčių, paskanintų šlakeliu aliejaus.
Ar žinote, kad...
- Bendras žmogaus odos paviršiaus plotas yra apie 1,6 m2. Ji sudaro apie 5 proc. viso kūno svorio.
- Oda saugo organizmą nuo nešvarumų, bakterijų, dirgiklių, karščio ir šalčio, sulaiko drėgmę ir reguliuoja kūno temperatūrą (kūnas atvėsta išsiskiriant prakaitui ir jam garuojant nuo odos paviršiaus). Odoje esantys nervai reaguoja į prisilietimą, skausmą, temperatūrą.
- Oda sudaryta iš epidermio, tikrosios odos ir poodžio. Epidermio ir tikrosios odos storis svyruoja nuo 0,5 iki 5 mm.
- Odos storis įvairiose kūno vietose yra skirtingas. Ploniausia yra vokų oda, storiausia – delnų ir padų.
- Pamatiniame epidermio sluoksnyje yra pigmentinių ląstelių, jos gamina pigmentą melaniną. Būtent jis lemia mūsų kūno odos spalvą. Kuo daugiau melanino, tuo ji tamsesnė.
- Tamsiaodžiai žmonės rečiau serga odos vėžiu, bet jiems dažniau išsausėja oda ar atsiranda odos pigmentacija (nušviesėjimų).
- Karštuoju metų laiku patartina valgyti produktų, turinčių antioksidantų – vitaminų A, E ir C, taip pat seleno. Jų gausu vaisiuose, sėklose, daržovėse, grūduose. Antioksidantai saugo ląsteles nuo žalingo aplinkos, taip pat ir saulės poveikio.
