Japonijoje, kur šiuo metu gyvenu, akyse tampa juoda darbo dienomis nuo ofisų armijos – japonai mėgsta taisykles ir jų laikosi, tad jei reikalavimas yra „juoda“, niekam nė mintis nekyla bandyti aiškintis dėl juodų atspalvių ar teisių į savitą stilių. Tačiau Vakarų pasaulyje, laimei, mada demokratiška ir bandos jausmas privalumu nelaikomas – skirtingai nei Rytuose.
Suprantama, nuplėšti guminiai džinsai, mini, viskas, kas per siaura, permatomi drabužiai, petnešėlės, švarkai ant nuogo kūno, atviros basutės, ekstravagantiškas gatvės stilius netiks kontoros aplinkoje, ypač jei dirbate klientų aptarnavimo srityje. Šis sąrašas – anokie apribojimai, greičiau beskonybės prevencija.
Nors darbovietėje ir darbo interviu tikimasi tvarkingo stiliaus, apie darbo drabužius galvokime ne kaip apie nuobodžią/dusinančią/nepatogią uniformą, o kaip apie klasikinį stilių. Toks visada dominuoja rudenį, kai intensyviai ieškome darbinio garderobo papildymo. Kas tie klasikiniai daiktai?
Švarkai – dvieiliai ir vienaeiliai, klasikinių raštų: languoti, dryžuoti, tvido, buklė;
Kelnės – derančios su švarku, kostiuminės, klasikinių raštų. Tačiau kiulotai ir tamsiai mėlyno arba juodo denimo džinsai irgi kelnės (spalva svarbu, šiuo atveju – tamsi), ir tinkami darbo aplinkoje.
Sijonai – nebūtinai pieštuko silueto ir iki kelių. Ypač stilingi midi ilgo sijonai – tiesūs arba A silueto. Ir nors siauros odinės kelnės griežtų taisyklių darbo aplinkoje nusiųs jus tiesiai pas vadovą ant kilimėlio, plisuotas odos pakaitalo arba odinis midi sijonas gali atrodyti ypač skoningai ir profesionaliai.
Palaidinės ir marškiniai – net jei protokolas spaudžia jus į tamsiai mėlyną ar juodą kostiumą, marškiniai ir palaidinės retai kada turi drastiškų apribojimų. Proto ribose, suprantama – nuogi pilvai ir gilios iškirptės, braškančios siūlės, nėriniuotos liemenėlės iš po permatomų palaidinių jokioj kontoroj netinka (išskyrus, na, specializuotas vyrų pramogoms).
Avalynė – žinome, kad laiveliai. Tačiau visiškai profesionaliai atrodo ir žemakulniai batai – oksfordai, louferiai, čelsiai.
Pastarųjų metų ir šio rudens mados kryptis Nr. 1 yra vyriškumo ir moteriškumo kompromisas, be atviro seksualumo – tiek darbo, tiek laivalaikio stiliuje. Tai yra nepretenzingai sukonstruoti vyriški griežti švarkai, klasikiniai vyrų garderobo raštai, prislopintos spalvos arba vintažinė tendencija iš sodrių ir ryškių spalvų išlaikant tam tikrą derinio vyriškumą su itin moteriškomis detalėmis – minkštais audiniais, nėriniais, raukinukais, kaspinais, papuošalais.
Pasiūlymai, jeigu jūsų darbo aplinkoje dominuoja...
...griežtos taisyklės. Darbovietėse, kuriose taikomas griežtas aprangos kodas, sakykim, turite reikalų su verslo klientų aptarnavimu. Jums reikia kostiumo: languoto, dryžuoto, stipria pečių linija, dvieiliu užsegimu. Tiek vertinančioms spalvas, tiek be jų – kostiumas yra sezono „juoda maža suknelė“ (tik universalesnis už ją). Be įprasto vyriško klasikinio kostiumo, skoninga alternatyva yra kiulotų kostiumas su liemene ir švarku.
...kūrybinė atmosfera. Tai yra tokiose, kuriose griežti aprangos kodai netaikomi, tad laisvės yra daugiau. Tačiau tai nereiškia, kad galite atrodyti bet kaip. Kostiumas nedraudžiamas, bet nebūtinas – ši aplinka palanki suspindėti ne tik kūrybiniam darbiniam potencialui, bet ir stiliui: šiuolaikiškam ir moderniam. Nebijokite spalvų!
Su švarku:
Švarkai gali būti ir ne pilki, audiniai – ekstravagantiškesni, spalvų daugiau ir gaivesnių. Tačiau nenutolstant nuo klasikinio stiliaus silueto.
Be švarko:
Bet su stilingu megztiniu, palaidine ar marškiniais. Leiskite juodam švarkui pailsėti – rudens spalvos puikios kaip visada: tradicinės neutralios smėlio, pilkos, sodrios ir optimistiškos avietinės, melsvos, garstyčių, rūdžių.
Be kelnių, užtat su sijonu arba suknele:
Suknelė – nebūtinai juoda. Midi ilgis, ilgas, minkštas siluetas – tarsi paliekant erdvės tarp kūno ir drabužio – patogu!
