Nuo XIX a. vidurio, baltai ir tamsiai mėlynai dryžuoti marškinėliai ilgomis rankovėmis tapo oficialia Prancūzijos jūrininkų uniforma. Dryžiai buvo pasirinkti vien tik iš praktiškumo – jų kontrastas geriau pastebimas jūroje. Marškinėliai turėjo 21 dryžį – po vieną už kiekvieną Napoleono pergalę. Nuo 1889 vilnos ir medvilnės marškinėliai gaminami Bretanėje bendrovės „Tricots Saint James“, ir dėl savo patogumo, buvo pamėgti vietos darbininkų.
Kaip darbinis drabužis tapo rafinuoto prancūziško stiliaus simboliu? Nieko stebėtino – daugybė klasikinio garderobo elementų turi darbinę ir/ar militaristinę praeitį – lietpalčiai, džinsai, net aukštakulniai bateliai ir raudonas lūpdažis.
Dryžiai, aplankius Prancūzijos pakrantę, paliko tokį įspūdį madam Coco Chanel, kad ji savo 1917-ųjų vasaros kolekcijai, įkvėpta pajūrio ir jūreivių, sukūrė dryžuotų marškinėlių ir palaidinių su jūreiviškomis apykaklėmis derinius su baltomis plačiomis kelnėmis aukštu juosmeniu, dvieiliais švarkais.
Dryžius mėgo Marilyn Monroe, Pablo Picasso, Audrey Hepburn, Brigitte Bardot, Sophia Loren ir kitos garsenybėms.
Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose ši palaidinė tapo bitnikų simboliu. Jūrinukę savo prekiniu ženklu pavertė Jeanas Paulis Gaultier – per kolekcijų pristatymus dizaineris reikalavo PR komandos narių dėvėti garsiuosius prancūziškus marškinėlius.
Pasakymas „kaip prancūzė“ tapęs gero stiliaus sinonimu (jo aktualumas diskutuotinas, bet ne apie tai mes čia), o prancūzėmis nori būti net japonės, tad dryžiai yra vienas iš nepakeičiamiausių esminio garderobo elementų (tiek daug bretono dryžių, visokiais pavidalais, kaip Japonijoje nesu mačiusi).
Ir tai suprantama – nors ir kontrastingas, bet visiškai prisitaikantis, lengvai derinamas, neutralus raštas, kuris sutaria ne tik su kitomis spalvomis, raštais ir faktūromis – gėlėmis, taškeliais, langais, tvidu, buklė, bet ir kitais dryžiais – tik svarbu proporcija (apie dryžių derinius skaitykite ČIA).
Visgi šiuolaikinės mados jūroje dryžiai yra nauji, kiek nutolę nuo savo jūreiviškos praeities, ekstravagantiški – ryškių spalvų, nevienodo pločio ir neritmingo išdėstymo ar tokio platumo juostų, kad labiau primena kontrastingus blokus. Dienai ir vakarui, nuo palaidinės, sijono, milžiniškos suknelės, kelnių, iki paltų ir aksesuarų. Jei norite atrodyti itin šiuolaikiškai, derinkite dryžius su ryškių, švarių ir skanių spalvų drabužiais, avalyne, rankinėmis ir papuošalais. Besijaudinančias dėl neva „storinančio“ dryžių efekto galiu nuraminti: gerai sukonstruotas, kokybiško audinio, tinkamo dydžio drabužis nestorina. Tad ieškokite viskozės, šilko, lino, medvilnės ir jų mišinių audinių – jie gerai krinta ir nekimba prie kūno.
Keli patarimai norinčioms dryžių:
Įstriži dryžiai yra dinamiškesni nei horizontalūs ir visiškai nukreipia dėmesį nuo silueto:
Labai platūs dryžiai, tarsi blokai, atrodo struktūriškai ir prabangiai:
Dryžuoti marškiniai dažniausiai tarnauja kaip neutralus vyriško garderobo elementas:
Spalvoti dryžiai – ryškiausia šios vasaros tendencija:
Klasikiniai dryžiai ir lygios plačios kelnės? Puiku. Sukeiskite juos vietomis – pasimatuokite dryžuotas kelnes:
Nevienodais tarpais išdėstyti dryžiai, kelių dryžių deriniai ar skirtingų krypčių dryžių geometrija sukuria tikrų tikriausią malonumą akims:
Norite „kaip prancūzė“? Pirmyn:
Vertikalūs ir spalvoti dryžiai – itin ekstravagantiška:
Dryžuoti aksesuarai – konservatyvumo priešnuodis:
Nuo jūrininkų uniformos, darbininkų maikės, Chanel elegancijos iki vakarinio derinio ar vakarinės suknelės? Rašto su tokia istorija nevalia atsisakyti.
DAUGIAU: Asmeninis Lauros Mizgirytės-Latour tinklaraštis apie stilių, madą ir įkvepiančius dalykus.
