Nuo vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, su pastarosios vadovu V.Zelenskiu susitikti vyko ne vienas tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių politikas.
Nieko nauja, kad politikų apranga dažnai patenka tiek į visuomenės, tiek į žiniasklaidos akiratį. Pavasarį visi aptarinėjo Ukrainos prezidento aprangą karo sąlygomis, kai šis prieš kameras stojo vilkėdamas ne kostiumą, o chaki spalvos marškinėlius ir džemperį.
Sudaryti daug dirbančio politiko įvaizdį kovo viduryje pabandė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tiesa, tada, priešingai nei Ukrainos lyderis, E.Macronas sulaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos strėlių, kad tokį įvaizdį nukopijavo nuo V.Zelenskio ir dabar išnaudoja kaip pigų rinkodaros triuką, tesiekdamas padidinti savo populiarumą.
Šiemet su vizitu Ukrainos sostinėje Kyjive lankėsi jau ne vienas Lietuvos politikas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitikime su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, kuris vyko pirmoje lapkričio pusėje, vilkėjo palaikymą Ukrainai išreiškiančius marškinėlius ir ryškų mėlyną švarką.
Lapkričio pabaigoje su Ukrainos vadovais Kyjive buvo susitikusi ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vizitui ministrė pirmininkė pasirinko juodų kelnių, juodos palaidinės ir languoto švarko derinį.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas šiemet Ukrainoje lankėsi ne kartą. Per lapkritį vykusį vizitą vilkėjo kostiumą ir marškinius, o štai balandžio mėnesį – chaki flisinį džemperį.
Pirmadienį aštri diskusija socialiniuose tinkluose užvirė po septynių užsienio šalių (Lietuvos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) ministrų susitikimo su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu ir ministre euroatlantinei integracijai Olha Stefanyšina.
Daugeliui užkliuvo mūsų šalies užsienio reikalų ministro G.Landsbergio vizitui pasirinkta apranga – prie kelnių derinamas džemperis. Nuotrauka, kurioje spaudžia ranką V.Zelenskiui, G.Landsbergis pasidalijo savo „Twitter“ paskyroje:
„Susitikimas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą aiškiai parodė, kad mes neturime prarasti esminio tikslo: Ukraina turi laimėti kovos lauke. Tankai, oro gynybos sistemos, kita sunki ginkluotė pagreitins Ukrainos pergalę.“
Socialiniuose tinkluose kritikos strėlės į G.Landsbergį lėkė ir dėl pačios aprangos pasirinkimo – neva ji atrodo kaip sportinė, ir konkrečiai dėl džemperio, kurį vilkėjo – esą jis netinkamas dėvėti tokia proga, atrodo lyg išaugtinis ir pan.
Paklausta, kaip vertina mūsų politikų, vykstančių susitikti su Ukrainos prezidentu, aprangą, mados tendencijų analitikė M.Palaikytė išskyrė paties V.Zelenskio įvaizdį, o kitų politikų neformalią aprangą įvertino kaip solidarumo su Ukraina ir jos vadovu ženklą.
„Paties V.Zelenskio išorinis įvaizdis šio karo kontekste yra svarbi nebylios komunikacijos priemonė. Jis išskirtinis ir tikrai pasirinktas neatsitiktinai, taip pat tai nėra kokia nors natūrali valstybių vadovų tradicija esant krizėms. Jo įvaizdis – kaip mados ir politikos santykis – tikrai įeis į istoriją. Jeigu mes apie tai diskutuojame, tai tik dar kartą parodo, kad drabužis gali būti įrankis, siekiant sustiprinti poziciją, skleidžiamą žinutę.
Skaitau socialinių tinklų komentarus, kuriuose sakoma, kad tai visiškai nesvarbu, esant šioms aplinkybėms. Be abejo, drabužis yra antraeilis dalykas. Tačiau jis gali tapti įrankiu perduoti žinutei, kuri skirta plačiajai auditorijai.
Apskritai politikų apranga nėra tik drabužis. Ypač per vizitus į užsienio šalis drabužis visais laikais buvo vienas iš įrankių diplomatiniams santykiams užmegzti, žinutei paskleisti, pagarbai parodyti. Taigi dabar tarsi naujoji tradicija, komunikuojant su Ukraina ir jos prezidentu, rinktis jo paties įtvirtintą estetiką, sakyčiau, yra ne kopijavimas, o solidarizavimasis, parodymas aiškios pozicijos – pritarimo, palaikymo, pagarbos, tarsi bendrystės išraiška.
Rinktis jo paties įtvirtintą estetiką, sakyčiau, yra ne kopijavimas, o solidarizavimasis.
Manau, kad E.Macrono atveju tai buvo daugiau įkvėpimas pabandyti pakartoti V.Zelenskio sėkmės istoriją. Bet dabar matome, kad ir kitų valstybių vadovai ar atstovai, vykstantys su vizitu į Ukrainą, renkasi labiau kasdienišką aprangą ir dauguma sąmoningai nesirenka kostiumų. Aš manau, kad tai yra bendrystės ženklas.
O kalbant apie tai, kokį tą drabužį pasirinkti – kokio dydžio ir pan., be abejo, yra individualus sprendimas. Akivaizdu, kad vieniems pavyksta geriau, kitiems – prasčiau. Bet tai jau detalės, manau, kad pradinis tikslas buvo nebyliai, pasitelkiant drabužį, įtvirtinti solidarumą.
Ir, manau, kad solidarumo Ukrainai išraiška per drabužį gali būti ne tik pasitelkus sportinio tipo aprangą, bet ir geltoną bei mėlyną spalvas ar net smulkią simboliką. Ne simbolikos kiekybė yra esmė, bet nuoširdus noras išreikšti palaikymą ne tik žodžiais ar darbais, bet ir pasitelkiant aprangą kaip nebylios komunikacijos priemonę. Nėra taisyklės, kiek tos simbolikos reikia, tiesiog gražu, kai ji yra, bet persistengti nebūtina.“
M.Palaikytė sutinka, kad vilkėti galima nebūtinai džemperį, tam tiktų ir megztinis ar įprastas švarkas, tačiau, kaip sakė, dabar daugelis įkvėpti V.Zelenskio ir kaip asmenybės, ir kaip valstybės vadovo, tad šiuo pavyzdžiu norisi sekti:
„Manau, bendražmogiška ir natūralu tarsi norėti sekti tokį įkvepiantį pavyzdį. Manau, čia veikia ir tas žmogiškasis veiksnys – priartėti prie šiais laikais tokios ikoniškos asmenybės, kuri tapo kovos už laisvę ir nepalaužiamos stiprybės simboliu. Šiandien V.Zelenskis tikrai įkūnija daug vertybinių dalykų, kurių mes buvome pasigedę iš valstybių vadovų. Jis sukūrė savo išskirtinį įvaizdį, aišku, šitomis labai neeilinėmis aplinkybėmis, kad galėtų perduoti žinutę, o tai įkvepia ne tik mases, bet ir valstybių vadovus bei atstovus.“
Jis sukūrė savo išskirtinį įvaizdį, kad galėtų perduoti žinutę, o tai įkvepia ne tik mases, bet ir valstybių vadovus bei atstovus.
Paklausta, ką mano apie tai, jog kai kurie politikai į Ukrainą vyksta vilkėdami chaki spalvos (tarsi karinio tipo) drabužius, M.Palaikytė teigė, jog vis dėlto persistengti nereikėtų:
„Be abejonės, čia svarbiausi yra pamatiniai Lietuvos ir Ukrainos santykiai, bet neformalios aprangos pasirinkimą vertinu kaip pozityvų žingsnį solidarumui išreikšti. Aišku, perspausti nereikėtų, o karinio tipo elementus vertinčiau kaip perteklinius.“
