Mados psichologija kalba apie spalvų galią paveikti, užprogramuoti ar netgi sukurti ištisą naratyvą. Nors apie bet kurią aprangos spalvą būtų galima diskutuoti valandų valandas ir tema netaptų išsemta, juoda visada yra apipinta daugiausia mitų, mįslių, nežinomybės.
Nuo legendinės mados figūros Coco Chanel iki šiandienių japonų dizainerių – juoda spalva kūrėjų darbuose visais laikais simbolizuodavo poziciją, demonstruodavo laikyseną. Turbūt todėl, kad juoda yra mistinė ir keičianti pavidalus, jos vertinimas bene visada būna itin kontroversiškas.
Vieni teigia, kad juoda spalva simbolizuoja estetizmo pojūtį, minimalizmo žavesį ir dvelkia nemirtinga klasikos dvasia, o kitiems tai – monotonijos, užsidarymo nuo kitų ir išlikimo nepastebimu spalva.
Tuomet kyla klausimas, kurie gi teisūs – juodos spalvos simpatikai ar skeptikai? Ko dar nežinome apie juodą spalvą ir jos funkcionavimą mados pasaulyje, o galbūt manome žiną, tačiau smarkiai klystame?
Apie juodą spalvą kalbamės su mados analitiku ir konsultantu, edukacinio projekto „Suprasti madą“ įkūrėju bei vadovu Arnoldu Remeika.
– Ką, jūsų manymu, signalizuoja juodos aprangos dėvėjimas: pasitikėjimą savimi ar, priešingai, siekį užsisklęsti, likti mažiau pastebėtam?
– Matyt, priežasčių yra lygiai tiek, kiek yra žmonių, kurie dėvi juodai. Tai labai individualu. Vieni išties norės pasislėpti, o juoda spalva puikiai maskuoja, kiti, priešingai, norės išsiskirti ir juoda spalva puikiai padės gauti dėmesio. Viskas priklauso nuo to, ką, kaip ir, svarbiausia, kodėl dėvime.
Apaukime klasikinį juodą kostiumą dėvinčią moterį aukštakulniais, uždėkite perlus ir raudonai padažykite lūpas – tai bus jau visiškai kita juodai apsirengusi moteris.
Vis dėlto tyrimais įrodyta, kad juodi drabužiai žmogų paverčia patrauklesniu, protingesniu ir labiau pasitikinčiu savimi – taip apie juodai dėvintį žmogų mano aplinkiniai. Pavyzdžiui, net 66 proc. moterų galvoja, kad juodai dėvintis vyras joms yra patraukliausias.
Žvelgiant iš semiotikos perspektyvos, juoda spalva visada buvo ir yra siejama su galia, paslaptimi, šaltumu, grakštumu, kilmingumu, elegancija. Taip pat su tvarka ir disciplina.
Tam tikrose kultūrose, taip pat ir mūsiškėje, juoda kartu yra gedulo spalva, todėl dažnai asocijuojama su niūrumu, nelinksmumu, susikaupimu, net kančia. Dar juoda tapatinama su blogiu, bet čia jau mistika ir folkloras, tad neverta apie tai išsiplėsti.
Man juoda – viena gražiausių ir elegantiškiausių spalvų. Ją dėvėdamas visada jaučiuosi savimi.
– Jeigu kalbėtume apie spalvų aprangoje psichologiją, kokia yra juodos spalvos emocija, transliuojama energetika?
– Kaip yra pasakęs mano labai gerbiamas ir mylimas dizaineris Yohji Yamamoto, juoda spalva tuo pačiu metu yra kukli ir arogantiška. Juoda skirta tinginiams, ji lengvai dėvima, tačiau kartu yra paslaptinga. Svarbiausia, juoda spalva aplinkiniams sako: „Aš neįkyrėsiu tau – tu neįkyrėk man.“
Dažnai sulaukiu komentarų, kodėl taip dažnai rengiuosi juodai. Visada atsakau: o kodėl ne? Ar būtų geriau, jei į susitikimą ateičiau apsirengęs raudonai? Gal studentams patiktų, jeigu dėstyčiau apsirengęs geltonai?
Juoda yra rimties spalva, kuri neblaško dėmesio, yra pagarbi aplinkinių atžvilgiu. Gaila, kad ji apipinta tiek stereotipų. Ypač man nepriimtinas manymas, kad juodus drabužius dėvintys žmonės yra nuobodos ir paniurėliai. Visada sakau, kad žmonės, kurie vilki juodai, gyvena labai spalvingus gyvenimus.
Juoda skirta tinginiams, ji lengvai dėvima, tačiau kartu yra paslaptinga.
– Kurie dizaineriai yra juodos spalvos vėliavnešiai šiandieniame mados pasaulio kontekste? Kieno kūryboje ši spalva atsiskleidžia meistriškiausiai?
– Jeigu kalbėsime apie legendinius dizainerius, kurie moteriai grąžino eleganciją ir pasitikėjimą, juodą spalvą mėgo ir meistriškai su ja dirbo Gabrielle Chanel, Cristóbalis Balenciaga, Hubertas de Givenchy ir, be abejo, Yves'as Saint Laurent'as. Vėliau, be abejo, su juoda daug kūrė Karlas Lagerfeldas.
Paminėjimo verti ir japonų dizaineriai avangardistai, kurių kūryboje dominavo juoda: tai aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Paryžių užkariavę mano minėtas Y.Yamamoto, Rei Kawakubo, Issey Miyake ir kiti.
Vakariečiai šaipėsi iš naujos beformės ir tamsios gotiškos mados, bet žmonės Europoje ją greitai pamėgo. Šie dizaineriai jau senjorai, bet vis dar kuria ir visada naudoja daug juodos spalvos.
Vėliau jų pėdomis sekė nauja dizainerių-avangardistų karta: mano labai gerbiami Martinas Margiela, Ann Demeulemeester, vėlesniais metais juodąją estetiką perėmė dizaineriai Hedi Slimane („Dior“, YSL, „Celine“), Olivier Rousteingas („Balmain“). Įdomu stebėti Ricko Owenso juodąją madą, nors pats tokios dėvėti nedrįsčiau. Esu labiau simplistinės klasikinės mados gerbėjas.
Kiekvienas mano minėtų dizainerių juodą interpretuoja savaip. Ši spalva labai plastiška, paslanki, prisitaikanti prie konkretaus kūrėjo vizijos ir estetikos. O ir ant kiekvieno žmogaus juoda atrodo vis kitaip.
Tiesa, juoda gali kiek sendinti, o į odos blyškumą linkusiems žmonėms ji gali visai atimti gyvybingumą, bet čia jau kiekvienas turi kritiškai įvertinti, kas tinka, o ko geriau vengti. Beje, visi žinome, kad juodai apsirengę atrodysime labiau pasitempę, lieknesni, aukštesni – man šitas juodos spalvos bruožas labai patinka!
– Kartais vyrauja nuomonė, kad juodos spalvos drabužių dėvėjimas nereikalauja gilaus mados išmanymo, nes ši spalva pati savaime stilinga ir tarytum apsaugo nuo klaidų. Ar tokia prielaida teisinga?
– Jeigu kalbame apie juodą įvaizdį nuo galvos iki kojų, tegul tie kritikai pabando paimti ir tinkamai apsirengti arba aprengti kitą tik juodais drabužiais. Tai nėra lengva, ypač, jeigu trūksta įgūdžių.
Tegul tie kritikai pabando paimti ir tinkamai apsirengti arba aprengti kitą tik juodais drabužiais.
Juk juoda būna skirtingų atspalvių, faktūrų, storių, ji gali sugerti šviesą arba ją atstumti, gali atrodyti prabangiai, o gali būti tarsi išblukusi, matytis raukšlės.
Kitą kartą, kai pamatysite juodai apsirengusį žmogų, paanalizuokite jo aprangą – galbūt pamatysite daug niuansų, kurių anksčiau nepastebėdavote.
– Sekant jūsų veiklą, nesunku pastebėti, kad jūsų paties asmeninis santykis su juodos spalvos apranga yra gana artimas. Dėl kokių priežasčių ją renkatės?
– Ją renkuosi dėl patogumo, meilės minimalizmui ir spalvos emocinio krūvio. Taip pat todėl, kad juoda man tinka. Turiu nemažai paprastų kokybiškų juodos spalvos drabužių, tad nėra baimės, kad blogai kris, nederės tarpusavyje ar greitai išsipurvins.
Juoda spalva yra patogu, praktiška, neblaško dėmesio nei man, nei kitiems. Tai savotiška uniforma, kuri tinka įvairioms progoms ir sutaupo laiko rytais galvojant, ką gi apsirengus. Turbūt pastebėjote, kad daug kūrybinių profesijų atstovų dėvi juodai – ko gero, juoda padeda sukoncentruoti mintis į kūrybą, o ne į aplinką.
Tai savotiška uniforma, kuri tinka įvairioms progoms ir sutaupo laiko rytais galvojant, ką gi apsirengus.
Sunkiai įsivaizduoju savo kasdienybę be juodų klasikinių kelnių, juodų batų, juodo golfo, juodo ilgo palto. Prie juodos labiau mėgstu derinti tamsiai žalią arba chaki, tamsiai rudą arba bordinę spalvas, nei smėlio ir kitus šviesius pastelinius tonus, balto metalo papuošalus.
Tiesa, turiu ir vieną kitą ryškesnį drabužį, bet juos dėviu labai retai ir dažniausiai gailiuosi įsigijęs – tiek retai turiu progų ir tinkamą nuotaiką juos dėvėti.
