Iki didžiausios mados renginio Lietuvoje – „Mados infekcijos“ – liko kiek daugiau kaip savaitė, o mes ir toliau pristatome dizainerius, kurių naujausius darbus balandžio 13 ir 14 d. išvys mados mylėtojai.
– Federico, kaip supratai, kad savo ateitį nori sieti su mados industrija?
– Dar būdamas šešerių supratau, kad noriu tapti drabužių dizaineriu. Vaikystę praleidau vietoje, kurioje gyveno apie 3000 gana uždaro mąstymo žmonių. Maniau, kad mados pasaulis man nepasiekiamas. Buvau labai smalsus vaikas, todėl pasirinkti profesinį kelią nebuvo lengva. Nors visada žinojau, kad mane domina estetika, baigiau meno mokyklą, bet galvodamas apie profesinį kelią ne kartą keičiau savo viziją.
Per drabužius žmonės pabrėžia savo privalumus (nebūtinai tik išorinius) ir slepia turimus arba įsivaizduojamus trūkumus.
Po bandymų tapti interjero dizaineriu, vėliau plaukų stilistu, galiausiai atsidūriau garsiame mados institute „Polimoda“, kur galutinai įsitikinau, kad mada man yra arčiausiai širdies. Per savo kūrybą galiu dalytis savo vertybėmis ir emocijomis su kitais, o tai, kad mane kažkas dar ir supranta, yra didžiausias malonumas! Per drabužius žmonės pabrėžia savo privalumus (nebūtinai tik išorinius) ir slepia turimus arba įsivaizduojamus trūkumus. Man labai įdomu pastebėti šias detales.
– Papasakok, kokią kolekciją pristatysi „Mados infekcijoje“?
– Savo naujausioje kolekcijoje analizuoju lyderių ir visuomenės santykį, vaikišką norą patikti, priversti didžiuotis. Rimti ir brandūs siluetai drabužiuose žaidžia su jaunatvišku polėkiu, taip kurdami jaunystės ir brandos dialogą.
– Tavo kuriami drabužiai pasižymi drąsiomis idėjomis, o su pripažinimu dažnai neatsiejama ir kritika. Kaip tau pavyksta išlaikyti kūrybinę laisvę?
– Aš visuomet kovoju dėl kūrybinės laisvės. Kaip ir kiekvienam kūrėjui, man taip pat tenka išklausyti įvairios kritikos, tačiau visuomet stengiuosi išlaikyti vidinę laisvę ir neužgožti kūrybinių sumanymų baiminantis likti nesuprastu ar atstumtu. Kiek kūrėjas turi kūrybinės laisvės, matyti iš jo darbų. Pavyzdžiui, lietpaltis juk nėra tik drabužis, kuris apsaugo nuo lietaus – tai lyg apsiaustas nuo aplinkos, kuriuo žmogus dengia savo nepasitikėjimą savimi. Tačiau dabar mano tvirčiausia gynyba yra kūryba, atsakomybė ir augimas.
– Papasakok apie kūrybos procesą. Kas tave įkvepia? Koks, tavo manymu, yra mados tikslas?
– Man labai svarbu, kad visuomenė pasitikėtų mano kūryba ir idėjomis, tačiau dažnai jaučiuosi kaip vaikas, kuris užsivilkęs per didelį tėvo švarką bando atrodyti rimtesnis. Tikriausiai tai susiję su mano amžiumi – dar nesu pakankamai subrendęs, kad manimi pasitikėtų labiau patyrę.
Jaunatviškas maksimalizmas ir kontrastuojantys stereotipiniai brandos simboliai mano kolekcijose dažnai kuria mano paties vidų atspindinčias emocijas. Mano drabužiai – tai komunikacijos priemonė, kuria siunčiu žinutę pasauliui. Labai palaikau LGBT judėjimus, prisidedu prie pasaulinio mados judėjimo prieš lyčių stereotipus madoje. Šiandien skirtumas tarp to, kas suvokiama kaip „vyriška“ ar „moteriška“, yra labai ryškus – norėčiau, kad mados kūrėjai drąsiau skatintų šių ribų griovimą. Tačiau viskam reikia laiko, todėl tikiu, kad ta ateitis jau netoli.
– Kaip apibrėžtum mados sąvoką?
– Mada – tai menas, kurį galima dėvėti. Žinoma, kiekvienas menininkas meną suvokia skirtingai. Mano nuomone, mada privalo siųsti socialinę žinią – tai, ką dėvime, visada yra tam tikras pranešimas. Savo apranga galime priešintis, palaikyti, edukuoti. Kodėl gi ne? Esame apsupti žmonių, kiekvienas jų yra tam tikros nuomonės atspindys. Taip pat mada yra besisukantis ratas – viskas grįžta kas 10 metų. Šiuo metu gražu tampa tai, kas seniau būdavo vertinama kaip atgrasu ar net bjauru. Nors ir ši tendencija jau ritasi į pabaigą. Galbūt kitas žingsnis – didis grožis?
– Ar galėtum įvardyti didžiausią savo sėkmę ir nesėkmę?
– Didžiausia nesėkmė, kurią prisimenu, buvo tuomet, kai bandžiau parduoti kelis savo darbus ir supratau, kad komerciškai tai neįgyvendinama. Taip gavau pamoką, kad per sezoną reikia pristatyti dvi kolekcijas: vieną – komercinę ir vieną ne. Didžiausia sėkmė buvo laimėti „Fashionclash“ konkursą Mastrichte. Tai suteikė daug naujų galimybių, pavyzdžiui, pristatyti savo kolekciją Lisabonos mados savaitėje ir atvykti į Lietuvą. Aš labai laimingas ir entuziastingai laukiu „Mados infekcijos“ renginio.
– Koks sezonas, tavo nuomone, yra stilingiausias?
– Manau, kad ruduo arba žiema, nes galiu žaisti viršutiniais drabužiais, kurie yra stiprioji mano kūrybos pusė.
– Kaip atrodo tavo diena?
– Tai labai nuobodi diena. Prieš kelis mėnesius dirbau tik vienam mados ženklui, bet po kurio laiko nusprendžiau daugiausia energijos skirti savo kolekcijoms ir tik kartais konsultuoti kitus. Dabar mano dienos monotoniškos, beveik visą laiką dirbu prie savo kolekcijos.
Atsikėlęs ryte iš karto pusryčiauju, perskaitau elektroninius laiškus ir pradedu ieškoti ar siūti prototipus kolekcijoms. Gyvenu su savo vaikinu Simonu, kuris taip pat yra dizaineris (Simonas Crackeris – red.). Dieną dirbame kartu, bet kiekvienas prie savo mados ženklų, o naktį skiriame laiko sau, pavakarieniaujame, žiūrime serialus, iki užmiegame su įjungtais kompiuteriais.
