Kai svajonių pasaulis dūžta į šipulius, kompromisų su sąžine nebėra – būti apolitišku šiandien ne laikas ir ne vieta. Mada, kaip lakmuso popierėlis, atspindi esamas aktualijas, o kartais diktuoja ateities nuotaikas. „Kai visai šalia verda protu nesuvokiamas pragaras, vienintelis universalus signalas – SOS. Populiarusis šifravimas, Save Our Souls, šiandien skamba išganingai. Nors destruktyvios jėgos dar nesustabdytos, viltis – galingas ginklas. Nežiūrime į madą kaip į pramogą, todėl tikiu, kad šiemet podiumas tarnaus kaip protesto įrankis“, – pasakoja festivalio idėjinė vadė Sandra Straukaitė, sutikusi pasidalinti mintimis trumpame interviu.
– Kaip galima džiaugtis gyvenimu, kai visas pasaulis gyvena Kyjevo laiku?
– Pirmoji reakcija – stingdantis šokas – supurtė iki pamatų. Bet ir nežmoniško karo sąlygomis patys ukrainiečiai stengiasi, kad gyvenimas nesustotų. Piršlybos, vestuvės, metro gimstantys kūdikiai, po apšaudymų atsiveriančios kavinės ir parduotuvės – jie nepasiduoda, tai kodėl turėtume sustoti mes? Įprasto gyvenimo atributai jiems yra ateities garantas, kad Ukraina vėl suklestės. O mūsų pareiga neatbukti, reaguoti ir kovoti savo ginklais. Dirbti, uždirbti ir remti Ukrainą, bet jokiu būdu nesustoti ir neišsigąsti. Panika būtų geriausia dovana priešui, o susikaupimas ir tvirta vertybinė pozicija padės laimėti ir išorinį, ir vidinį karą.
– Ar mada, kaip ne pirmos būtinybės objektas, gali ką nors pakeisti?
– Pandemija parodė, kad sėdint namie užtenka ir treningų. Nors pasak Karlo Lagerfeldo, treningų mada jam prilygtų pasaulio pabaigai. Aišku, mada – ne duona, bet ir šioje srityje vyksta gan reikšmingi perversmai. Kaip dizainerė stebiu Ukrainos prezidento, politikų, derybininkų uniformas. Jie suformavo savitą stilių ir tapo šiuolaikinės mados diktatoriais. Jie nepaiso aprangos kodo, atsisako kostiumų ir dėl to sulaukia sekėjų. E.Makronas bandė kopijuoti V.Zelenskio casual stilių, bet buvo viešai išjuoktas. Prancūzai kopijuoja ukrainiečius! To dar nėra buvę. Au Revoir, Paryžiau! Slava Ukraini!
– Kaip karas veikia dizainerių kūrybą?
– „Mados infekcija“ nuo pat pradžių akcentavo dėmesį idėjoms, ne glamūriniams kutiūrams. Tikiu, visi dalyviai turės, ką pasakyti. Nerimą ir pyktį reikia konvertuoti į kūrybinę energiją. Skųsdamiesi, kaip mums sunku finansiškai, pagalvokime apie pažįstamus Ukrainos dizainerius. 2020-aisiais „Mados infekcijoje“ dalyvavęs Volodymyr Demchynskyi, „Dastish Fantastish“ prekės ženklo įkūrėjas, buvo priverstas sustabdyti veiklą. Darbuotojai dalyvauja šalies gynyboje arba išvyko į saugesnę vietą. Bet jo žinutėse skamba tvirtas tikėjimas, kad Ukraina laimės, o tada jis būtinai toliau kurs kolekcijas! Paradoksalu, bet paskutinė kolekcija jau buvo persmelkta karo nuojauta ir pavadinta „Dictator“.
Man pačiai Lietuvos nepriklausomybė yra vienas iš įkvėpimo šaltinių. Esame laimingi galėdami laisvai kalbėti, reikšti nuomonę, kurti. Kaip galima nesinaudoti tokia galimybe? Visi matome – laisvė trapi.
– Iš ko pažinsi laisvą žmogų?
– Iš kvapo ir šukuosenos (juokiasi). Perskaičius, kad Baltarusijos gyventojai parduotuvėje iš tolo užuodžia okupantų kareivių šleifą, prisiminiau ir savo patirtį. Rusijos periferijoje modeliai ateidavo prisidažę iki ausų, bet nesiprausę... O jei rimčiau, tik laisvas žmogus nebijo. Kai 2003-iaisiais Maskvoje vietoj žadėtos „juodos dėžutės“ mano parodymui buvo skirta baisi salė šalia virtuvės ir dar su dienos šviesa, protestuodama atsisakiau ką nors daryti. Organizatorius A.Shumsky įsiuto, nes negalėjo įsivaizduoti, kaip išdrįsau paprieštarauti, nesutikti. Grasino ir menkino, bet manęs taip lengvai neišgąsdinsi. Žiūrovų nenuvyliau: išplatinau pranešimą spaudai ir surengiau alternatyvų parodymą naktiniame klube.
– Tradicinis klausimas – kas naujo „Mados infekcijoje“?
– Vilniuje mažai erdvių, kurios tiktų mados renginiams. Užsidarius ŠMC naujų lokacijų paieškos tapo savotiška „Mados infekcijos“ DNR dalimi. Mums, kaip organizatoriams, patiems įdomu būti tais kolumbais, atradėjais. Matome, kad ir žiūrovai nori pokyčių. Šiais metais renginys vyks vienoje iš Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus salių. Manau, net vilniečiai maloniai nustebs, nes šios milžiniškos muziejaus salės beveik niekas nėra matęs tuščios. Svarbu paminėti ir tai, kad didelį vaidmenį skirsime garsui. SOS signalu belsimės į visų protus ir širdis – mes už kūrybą ir švarų pasaulį!
Bilietus į gegužės 27, 28 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyksiančią „Mados infekciją“ platina „Paysera“. Pirmieji 100 bilietų – ypatinga kaina. Po to, kaip pabrėžia visi ekspertai, kainų kreivė kils.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
