Užbėgus į drabužių parduotuvę norisi ilgai negalvoti ir pasiimti, kas tinka. Masinė, nebrangi, tiek internetu, tiek fizinėse parduotuvės platinama tekstilės ir jos priedų produkcija skatina vartotojus pirkti net tada, kai prekė nėra būtina ar reikalinga. Per mažiau nei penkiolika metų (2000–2014 m.) pagaminamų drabužių kiekis išaugo dvigubai, o pirkėjas vidutiniškai pradėjo įsigyti 60 proc. daugiau įvairių tekstilės gaminių, kurių dėvėjimo laikas sutrumpėjo bene dukart.
Greitos mados kaina: aplinkosauga ir socialinės problemos
Mada vadinama greita tuomet, kai drabužiai yra gaminami, perkami ir išmetami masiškai, o šis ciklas kartojasi vis didėjant vartojimo mastams. Greita mada tampa problema, nes ji kelia tam tikras socialines ir aplinkosaugines rizikas.
Tarp aplinkosauginių problemų – masinės drabužių gamybos reikalaujamas milijardai kubinių metrų vandens: tokį vandens kiekį reikia iš kažkur paimti, o panaudojus – kažkur padėti. Istorijoje yra pasitaikę atvejų, kai buvo užtvenktos upės ir išsausinti ištisi telkiniai, kad būtų drėkinami medvilnės laukai.
Ši industrija taip pat yra atsakinga už 20 proc. visame pasaulyje susidarančių nuotekų ir 10 proc. išmetamo CO2 – daugiau nei visos skrydžių ir krovininės laivybos bendrovės kartu sudėjus.
Nors medvilnės laukai užima tik 3 proc. visų ariamų laukų, jos auginimui tenka 24 proc. insekticidų ir 11 proc. pesticidų, sunaudojamų visame pasaulyje. Be visų šių problemų, tekstilės industrija yra viena iš priežasčių, dėl kurių mikroplastikas atsiduria vandenynuose.
Greita mada kelia ir socialines problemas. Kai siekiama pagaminti masinius drabužių ir aksesuarų kiekius už nedidelę savikainą, darbuotojams yra suteikiamos nepakankamos arba neetiškos darbo sąlygos. Jie dirba gaudami nedidelius atlyginimus – kalbama, kad jie dirba už kelis eurus per dieną arba „už marškinėlius“ – praleisdami valandas prie siuvimo mašinos žmonių konvejerio eilėje.
Tvarios mados principai
Siekiant sumažinti milijardinės industrijos poveikį aplinkai, veiksmų imasi ir institucijos, ir dizaineriai. Tvarių prekės ženklų kūrėjai diegia darnius gamybos principus, JTO į mados industriją integruoja darnaus vystymosi tikslus 4, 9, 12, 13, na o ką gali padaryti paprastas pirkėjas?
Pirmas ir paprasčiausias principas, kuriuo galime vadovautis visi – tai pirkti mažiau. Kokybiški drabužiai yra dėvimi ir atrodo gerai ilgiau negu greitos mados produkcija, todėl juos atnaujinti galima rečiau.
Tvari mada yra paremta gamybos ir vartojimo principais, atvirkščiais greitai madai. Gaminti pagal užsakymą arba nedideliais kiekiais, rinktis medžiagas iš natūralių pluoštų, užaugintų ekologiškuose ūkiuose, naudoti suyrančias arba perdirbtas pakavimo medžiagas, siuvant drabužius palikti kuo mažiau tekstilės atliekų, perdirbti arba iš naujo panaudoti tekstilės atliekas bei atraižas, suteikti etiškas darbo sąlygas – tokie yra pagrindiniai tvarios mados principai.
Vis dėlto būti visiškai tvariu drabužių dizaineriu yra sudėtinga, o kūrėjai metai iš metų tobulina savo procesus. Pavyzdžiui, lietuviška įmonė „Gija“, gaminanti vilnos ir kitų sertifikuotų natūralių pluoštų drabužių kolekcijas, atnaujina mezgimo įrangą, kad sumažintų ir visiškai išvengtų broko, nes perdirbant brokuotus gaminius išnaudojama papildoma energija – elektra, vanduo, kitos medžiagos. „Gija“ mezga tokius gaminius, kurių gamyba beveik arba visiškai nesudaro gamybos atliekų.
Sutaupyti – įmanoma
Turbūt daugelis yra pastebėjęs, kad tvarių prekės ženklų drabužiai brangesni nei įprastų. Taip yra dėl to, kad tvarių drabužių gamybai naudojami kokybiški audiniai ir tekstilė, darbuotojams yra suteikiamos etiškos darbo sąlygos, mokamas orus atlyginimas ir teikiamos socialinės garantijos.
Tvarių ir ilgaamžių drabužių gamybos ir pluoštų auginimo metu nenaudojami chemikalai arba naudojamas mažesnis jų kiekis. Derlius ekologiškuose ūkiuose yra labiau pažeidžiamas, nes juose nepurškiami insekticidai ir pesticidai ir tokius pluoštus yra sunkiau užauginti.
Vis dėlto tekstilės gaminius perkant tiesiai iš gamintojo drabužių ir aksesuarų kaina gali skirtis bene du ar tris kartus nuo tos, kurią siūlo pardavėjas.
Štai „Gija“, pavyzdžiui, tiek megztas, tiek siūtas tvarių drabužių linijas pristato ir parduoda gamintojo kainomis taip skatindami sąmoningą vartojimą. Pirkėjai gali rasti unikalius, stilingus ir gražius gaminius, pralenkiančius greitos mados produkciją ne tik kokybe, bet ir ilgaamžiškumu. Audinių ir mezginių spalvos, tekstūra, patvarumas išlieka ir jūs galite jaustis lyg dėvėtumėte naują drabužį kaskart.
Galų gale, ilgalaikėje perspektyvoje pirkti tvarių prekės ženklų drabužius verta labiau nei greitos mados produkciją, nes tvariais gamybos principais sukurti drabužiai išlaiko savo išvaizdą ir yra dėvimi ilgiau nei masiškai siuvami greitos mados produktai.
Greita mada kelia problemas – tiek socialines, tiek aplinkosaugines – dėl kurių rizikuojame savo pačių gerove ir pasaulio ateitimi.
Apie „Giją“
„Gija“ yra tvarių drabužių gamintojai, kuriantys modernias kolekcijas iš vilnos bei kitų natūralių pluoštų. Šis mados ženklas ilgą laiką tiekė savo gaminius užsienio pirkėjams, tačiau dabar įsilieja Lietuvos rinkoje ir džiaugiasi galėdami pasidalinti kokybiškais kūriniais kartu su Lietuvos žmonėmis.
„Gija“ modernizuoja gamybos procesus, pasitelkia tvarius gamybos principus ir pristato kitokį požiūrį į megztą drabužį. Jeigu turite nebedėvimus drabužius iš „Gijos“, juos galite atiduoti nemokamai perdirbti ir gauti nuolaidą kito apsipirkimo metu, tokiu būdu mažindami atliekų susidarymą ir prisidėdami prie tvaresnės ateities kūrimo.
