– Kaip atrodo jūsų diena „In Dot“ studijoje?
– Į šį klausimą nėra tikslaus atsakymo. Diena kaip ir žmonės – ji nenuspėjama. Būna, kad sudėtinga ir sunki dienotvarkė galiausiai susidėlioja lengvai, o kartais giedras dangus atneša debesį ir sprendžiam dar vieną rebusą – pavyzdžiui, iš anksto suplanuotą dienotvarkę pakoreguoja netikėtai iškilę klausimai statybose. Tada tenka viską mesti ir bėgti gelbėti situacijos. Idealiuoju atveju atėjusios į studiją aptariame dienos darbus, išdaliname darbuotojams užduotis, o tada – susitikimas po susitikimo: su užsakovais, gamintojais, darbų vykdytojais...
Esame laimingos, kad darbe išvengiame rutinos. Dažnai ryte net neįsivaizduojame, kokia bus popietė, mūsų darbas pilnas netikėtumų. Vakare, jei lieka laiko, būtinai atsitraukiame nuo visko ir leidžiamės į diskusijas, pasidaliname kilusiomis idėjomis, strateguojame.
– Kada jūsų idėjos apsigyveno „In Dot“ studijoje?
Dabar niekur kitur savęs nebeįsivaizduojame – „In Dot“ tapo mūsų namais.
– Prieš dvejus metus. Anksčiau turėjome mažą, bet jaukią senamiesčio studiją, kurioje praleidome ilgus metus. Atsikraustėme čia, kai mažos geros idėjos ten nebetilpo. Dabar niekur kitur savęs nebeįsivaizduojame – „In Dot“ tapo mūsų namais.
– Kuris šių namų kampas jaukiausias?
– Enrika: Visi studijos kampai man jaukūs – tas dienos jaukumas priklauso nuo daugelio kriterijų. Kartais tai siena, ant kurios kabo įkvepiantis meno kūrinys, kartais – pasitarimų kambarys, kuriame įsikuria „daugiabalsis“ klegesys ar darbo kabinetas, kuriame smagu projektuojant girdėti „klavišų dialogus“.
– Vida: O man – kampinis pasitarimų kambarys, nes jis turi daugiausia magijos. Pro šio kambario langus šurmulingiausias Kauno senamiesčio taškas – kaip ant delno. Kartais pagaunu save mintimis nuklystant pas praeivius už lango. Darbas išmokė labai greitai perprasti žmones. O kad kas nors galėtų įgarsinti mintis! „Kas jis toks? Keistai apsirengęs, nors gėlių pasirinkimas geras. Kodėl skuba? Vėluoja? Ji turbūt ypatinga, kas ji...?“. Bet čia labai trumpas minčių nuokrypis, nes prie apvalaus stalo gvildenama interjero problema greitai grąžina atgal į realybę.
– Abi mėgstate kavą, kokia ja mėgaujatės?
– Vida: Kava yra viena mano mažųjų nuodėmių, kuri asocijuojasi su laiko stabdymu, ritualais. Labiausiai mėgstu rytinę juodą kavą su pienu, nes tai yra laisva akimirka, kai galiu ramiai apgalvoti, kokia laukia diena. Dienos metu, jei atsiranda proga, renkuosi juodą kavą, kurią geriame su įdomiu pašnekovu.
– Enrika: Aš taip pat, kaip ir Vida – su trupučiu šalto pieno pusryčiaudama, o dieną – stiprią juodą.
– Kuriate interjerus. Kokios detalės ar simboliai galėtų būti jūsų „vizitinė kortelė“, leidžianti iš karto atpažinti jūsų kūrybinį braižą?
– Daug dirbame, kad kiekvienas interjeras būtų unikalus. Tačiau didžiausią dėmesį skiriame menui ir jo integracijai interjere – juk tai būna jau ne tik mūsų komandos, tačiau ir būtent tame interjere dirbančio menininko dialogas. Bendradarbiaujame su Kauno Dailės akademijos tekstilės katedra, vedame paskaitas studentams, todėl ir mūsų interjeruose dažnai pamatysite tekstilės meno kūrinių. Taip pat dirbame su skulptoriais, ypač visuomeniniuose projektuose, kur ieškome įdomesnių tūrinių sprendimų. Palaikome glaudžius ryšius su tapytojais, fotografais, galerijomis. Visa tai tam, kad kiekvienas užsakovas turėtų galimybę atrasti ir prisijaukinti tai, kas jam artima. Kalbant apie braižą, gal ir yra keletas tik mums įprastų detalių, bet vis dėlto gero interjero filosofija yra pojūtis, kuris yra ne tik detalių, bet ir stambių funkcinių sprendinių visuma.
– Geriausia jūsų darbo dalis?
Kiekvienas interjeras iš tikrųjų yra tam tikros problemos sprendimas.
– Vida: Labai įdomu pažinti užsakovo asmenybę, padėti jam išspręsti tą rebusą, kurį jis atsineša su savimi. Kiekvienas interjeras iš tikrųjų yra tam tikros problemos sprendimas. Dažnai tai būna erdvės planavimo klausimas, funkcijos ir tik tada stilius. Man smagiausias tas momentas, kai suprojektuojame erdves, sukuriame interjero koncepciją ir pristatome užsakovui. Labiausiai žmones kankina nežinomybė, o tuo momentu visi tampa laimingi. Kūrėjas nuo balto lapo gali pereiti prie realizacijos, o užsakovas pagaliau pamato savo problemos sprendimą ir nusiramina. Kita smagi darbo dalis – fotosesija, galutinis rezultatas, žmonių dėkingumas. Viskas, kas vyksta tarp šių dviejų etapų, yra mažiau poetiška, tada būna daug įtempto darbo ir atsakomybės.
– Pakalbėkime apie miestą, nes abi esate miesto moterys. Kurios Kauno vietos yra jūsų favoritės?
– Enrika: Žaliakalnis – vieta, kurioje gimiau ir augau. Tai man tokia paslaptis… Kodėl tas kalnas toks mielas ir vis dar nepažintas? Kiekvienąkart jis atsiskleidžia vis kitu amplua.
– Vida: Labai prisirišu prie vietos, kurioje tuo gyvenimo etapu praleidžiu daugiausia laiko. Kol dirbome ankstesnėje studijoje, prisijaukinau vieną senamiesčio dalį, persikraustėm čia, atradau kitą. Tačiau dažniausiai tai susiję su žmonėmis. Mėgstu kavines, kur personalas žino, kokią kavą užsisakysiu, butikus, kur pardavėjos žino mano stilių. Dar širdžiai mielas Santakos parkas, nes įkūnija puikų atstumą tarp ramybės ir civilizacijos.
– O kurie pasaulio miestai labiausiai žavi?
– Enrika: Lisabona – joje teko studijuoti ir praleisti vienerius metus.
– Vida: Čikaga, nes ten praleidau daug metų, prisijaukinau šį miestą ir niekada nepamiršiu. Taip pat Niujorkas, Londonas.
– O jeigu reikėtų rinktis – miestas ar gamta?
– Enrika: Tikriausiai, kad miestas, nes žmonės, architektūra, kultūriniai renginiai – tai kertiniai kasdienybės suvokimo pamatai.
– Vida: Aš taip pat esu labiau miesto žmogus, nors užaugau nuosavame name tylioje gatvėje. Tačiau su laiku suprantu, kad miestas mane traukia labiau. Kai teatras ar kinas yra visai šalia, tada ir gatvės šurmulys manęs negąsdina. Žinoma, visai kas kita kartą ar du kartus per metus pabūti gamtos žmogumi. Tada mėgstu visiškai pasinerti į gamtą: nakvoti palapinėje, vaikščioti basomis, gaminti maistą ant laužo...
– Kas jums gyvenime svarbiausia?
– Vida: Balansas visame kame.
– Enrika: Žmonės, žmonės, žmonės – kuriuos pažinojau, pažįstu ir dar pažinsiu.
– Mada – moterims visuomet įdomi tema. Ar galite apibūdinti viena kitos aprangos stilių? Juk ne dažnai apie tai kalbatės!
– Enrika apie Vidos stilių: Perfrazuojant vieną pavadinimą – tai tūkstančiai juodos atspalvių, dėvimų labai „spalvingai“. Elegantiškas, preciziškas, architektūrinis, kartais net griežtas fonas ir, staiga – žaisminga detalė, sukuria toki svaigų džiazą. Garderobas Vidai – lengvai „dresuojamas žvėris“. Taikliai skaitomos mados etiketės, grakšti laikysena ir elegancija visame kame.
– Vida apie Erikos stilių: Enrika – stipri asmenybė, ją sunku įsprausti į vieną konkretų stilių. Bet jis egzistuoja… toks Enrikos. Dažnai kalbėdamos apie įvaizdžio detales juokaujame, kad vienas daiktas yra Enrikos, kitas mano. Būna, kad užėjus kartu į parduotuvę atrodo, kad kai kurie daiktai tarsi pagaminti specialiai tam, kad atspindėtų kurios nors asmenybę. Enrikos stilius dažnai priklauso nuo nuotaikos, bet arčiausiai širdies jai, manau, yra paryžietiška gatvės mada. Joje telpa ir menininkės siela, ir griežtos vadovės statusas. Todėl ir bendrame įvaizdyje visada yra balansas tarp aiškaus, griežto silueto ir trapaus moteriškumo. Enrika nėra iš tų moterų, kurios aklai seka mada, bet puikiai išmano savo privalumus ir moka juos išnaudoti. Žaviuosi, kaip jai pavysta visada atrodyti įspūdingai be didelių pastangų.
– Drabužiai ir aksesuarai, į kuriuos investuotumėte didelius pinigus?
– Paltai, rankinės, batai, saulės akiniai.
– Lietuvos ir užsienio mados dizaineriai ir prekių ženklai, kurie iš jų yra „jūsų“?
– Enrika: Paauglystėje karpydavau straipsnius iš žurnalų apie Juozo Statkevičiaus kolekcijas, nes juo žavėjausi ir žaviuosi – ne kiekvienas kūrėjas slenkant metams sugeba išsilaikyti zenite. Patinka Ramunė Piekautaitė, Keta Gutmane ir, aišku, visas „klasikinis“ užsienio mados dizainierių rinkinukas, tačiau jie manęs dar laukia. „D.Effect“ yra šiandieninis mados prekės ženklas, kuris žavi ir yra visiškai „mano“.
– Vida: „Maison Martin Margiela“, „Alexander McQueen“, įkvėpimo semiuosi iš japonų mados, ypač „Yohji Yamamoto“, „Comme des Garcons“ mados namų. Lietuvoje, be abejo, žaviuosi Juozo Statkevičiaus darbais, neseniai atradau Dianos Paukštytės kolekcijas.
– O ką manote apie liberalios mados konceptą ir šiuo metu vis populiarėjančią dalijimosi ekonomiką, kuriai atstovauja „Rent Boutique“ projektas?
– Tai labai gera idėja ir galimybė veiklioms moterims išspręsti dažną klausimą „ką rengtis“, kai reikia stilingai, greitai ir kokybiškai. Kadangi visos esame labai skirtingos savo stiliumi ir poreikiais, labai smagu stebėti naujienas „Rent Boutique“ drabužinėje. Mums priimtina mintis, jog sukneles galima išsinuomoti internetu, nereikia leistis į ilgą kelią, matuotis... Laikas dabar labai svarbus, o ir mintis, jog išlaidauji išmintingai ir neperki suknelės tik vienam kartui – prasminga.
Enrikos ir Vidos TOP'ai:
Filmai
Enrika: „Paskalio biblioteka‘‘ – tai filmas, kuris magiškas savo spalvomis bei optimizmu.
Vida: „La grande bellezza“, „The Wolf of Wall Street“, „Trap“ ir „American Beauty“.
Muzika: Josef Salvat, Adam Lambert, Michael Buble, „Pink“, Adele.
Įkvepianti frazė
Enrika: „Jei nori turėti tai, ko niekada neturėjai – reikės daryti, ko niekada nedarei.“
Vida: „A simple hello could lead to a million things“
Agnės Skripkinaitės stilius
