– Marija, kaip atrodo jūsų diena studijoje?
– Mano kasdienybė yra labai dinamiška. Neturiu tipiškos rutinos, kuri kasryt prasideda puodeliu kavos. Visada svajojau apie gausybės žmonių ir kasdienių mažų nuotykių kupiną gyvenimą. Tas, kurį susikūriau, o gal sukūrė likimas, viskuo apdovanojo su kaupu. Aš ne tik konsultuoju įvaizdžio kūrimo klausimais. Jau ketverius metus dėstau, rašau straipsnius, antrus metus iš eilės Vilniuje organizuoju „Vyrų mados savaitę“, o artimiausiu metu bus ir naujų intriguojančių projektų!
Neturiu klasikinio darbo ritmo, apriboto konkrečiomis valandomis, tad savo stiliaus namus laikau ne ofisu, o antraisiais namais, į kuriuos galiu užsukti bet kada: ir kai dirbu, ir kai tiesiog noriu pabūti su savimi ir niekieno neblaškoma rašyti.
Esi ypatingas, įdomus tik, jei esi savitas, o svarbiausia – drąsus būti savimi.
Mano studijoje lankosi įvairiausi žmonės: nuo jokiomis primestomis normomis nesivadovaujančių menininkų iki solidžių verslo pasaulio atstovų. Būtent toks platus kasdienybės spalvų spektras, kiekvieną dieną pripildantis meno ir mados, vadinamąją didžiąją gyvenimo dalį padaro nuostabia ir kaskart vis nauja.
– Ką veiki laisvalaikiu, kai šalti orai ne itin lepina?
– Žiema man – ne sezoninių pramogų, o sniego grožio laikas. Mada myli šaltąjį sezoną. Sluoksniavimas, audinių įvairovė, aksesuarų gausa, kailis, galvos apdangalai, pirštinės, sodrios spalvos, sodrus makiažas – gamtos miegas pažadina madą! Taigi man tai – mados žaidimų laikas. Apsikritai aprangą vertinu tarsi kasdienį performansą. Ji man yra menas, o menas turi nepalikti abejingų. Būti tik gražiu žmogumi nėra nuopelnas. Esi ypatingas, įdomus tik, jei esi savitas, o svarbiausia – drąsus būti savimi.
Visada mėgau pabūti viena kokiose nors vitrininėse senamiesčio kavinėse ir tiesiog stebėti praeivius. Dabar šis gatvės stebėjimas yra oficiali mano darbo dalis. Šaltis manęs negąsdina. Labiau vargina Lietuvoje užsitęsiantis tamsos periodas. O kai tamsos pasidaro per daug, geriausias būdas atgauti vidinę pusiausvyrą ir prišaukti įkvėpimą – kelionės. Mano atveju – bent trumpas vizitas į jau vos ne paraleliniu gyvenimu virtusią Florenciją.
– Kuo vyrų mada skiriasi ar yra panaši į moterišką madą?
Moterys gali būti madingos, o vyrai tegul būna stilingi.
– Visada sakau: „Moterys gali būti madingos, o vyrai tegul būna stilingi.“ Pamatiniai vyriškos ir moteriškos mados skirtumai yra lyg ir aiškūs, bet labiau intriguoja tai, kad vyrų ir moterų mados tendencijos dabar akivaizdžiai supanašėjo. Turiu omeny ne bet kokius lytiškumo bruožus užmaskuojantį „unisex“ ar „gender neutral“ stilių, o tai, kad dabar mados tendencijos tuo pačiu metu įsileidžia tokias pačias gaires.
Tendencijos dalijasi tomis pačiomis spalvomis, vyriška mada įsileidžia iki tol pabrėžtinai tik moteriškais laikytus audinius: nėrinius, aksomą, moteriškumo simboliais vadintus raštus: gėles, įvairiausius augalinių ir gyvūnų motyvus.
– Kokios pagrindinės šio sezono mados tendencijos?
– Mada šiemet yra itin dekoratyvi ir suteikia galimybę kiekvienai būti pastebėtai. Vis dar itin aktualūs įvairiausi blizgūs audiniai ar blizgios detalės. Jau antrus metus tendencijos mėgsta raukinius ir kitokius judesio efektą sukuriančius silueto ypatumus.
Kalbant apie raštus – 2017-ieji yra dryžių, taškučių ir augalinių motyvų metai. Labai sodri ir spalvų paletė: žalia, geltona, raudona, ryškiai rožinė, mėlyna – pagrindinės šių metų spalvos.
Viena pagrindinių naujienų – mados žaidimai rankovių srityje. Nesimetriškos rankovės, apnuoginti pečiai, prailgintos rankovės, raukiniais dekoruoti rankogaliai ir t. t. Apskritai asimetrija yra naujoji kryptis.
Vakarinė apranga nėra izoliuota nuo vyraujančių sezono tendencijų – ji tik viską pateikia per puošnesnę prizmę.
– Kokios spalvos vyrauja jūsų drabužinėje?
– Labai gerbiu juodą spalvą, bet nevengiu ir drąsesnių spalvinių sprendimų. Kažkada „Polimodos“ (tarpautinio prestižinio mados instituto Florencijoje) direktorė yra pasakiusi: „Juoda yra vienintelė intelektuali spalva.“ Neabejoju, kad nuo galvos iki kojų apsirengti juodai ir vis tiek atrodyti išskirtinai, savitai yra menas. Kad ir kokios spalvos vyrauja mano garderobe – visos jos yra sodrios, pasteliniai atspalviai man netinka, o ir aš jiems tikrai netinku.
– Kurį laiką gyvenote Italijoje, kokia ten mada? Kuo žmonės gyvena, kaip linksminasi?
– Itališkojo gyvenimo patirtis mane sužavėjo dėl pamatinio vyriškumo ir moteriškumo atskyrimo. Jei restorane pamatysite didesnę draugų kompaniją, visada vienoje ilgo stalo pusėje sedės tik moterys ar merginos, o priešais jas tvarkingai susės vaikinai. Niekas nesimaišo, tad nesimaišo ir apranga. Kitaip tariant, Italijoje nėra vietos „unisex“.
Pasteliniai atspalviai man netinka, o ir aš jiems tikrai netinku.
Žinoma, jaunoji karta eksperimentuoja, bet bendras šalies santykio su apranga įspūdis toks. Būtent Italijoje galutinai susiformavo mano pačios požiūris į savo stilių. Italija manyje užtikrino moteriškumo akcentavimo idėją ir įkvėpė savo įvaizdį kurti jungiant žavingus praeities akcentus su moderniais siluetais – taip mano garderobe atsirado gausybė autentiškų, senų galvos apdangalų.
Gyvenau Florencijoje – tai istorinė itališkosios mados sostinė. „Gucci“, „Salvatore Ferragamo“, „Roberto Cavalli“ ir t. t. – prekių ženklai, gimę būtent Florencijoje. Bet aš šį miestą pažinau dar ir kaip vyriškosios estetikos namus.
Florencijos moterys turi labai aiškias nerašytas rengimosi taisykles, yra ganėtinai vienodos ir labai nuspėjamos. O štai vyrai gyvena atskirame džentelmeniškos retro estetikos pasaulyje, kupiname gausybės spalvų, sudėtingų ypatingas detales jungiančių derinių, aksesuarų ir išskirtinio dėmesio šukuosenoms.
Būtent tokia akivaizdi požiūrio į vyrišką madą atskirtis tarp Lietuvos ir Italijos ir įkvėpė mane Vilniuje įkurti pirmuosius vyrų stiliaus namus, o vėliau pradėti organizuoti „Vyrų mados savaitę“.
– Jus sunku įsivaizduoti vilkinčią ne suknelę. Kiek jų turite savo drabužinėje? Ar kada nors dėvite kelnes?
Kelnės tartum natūraliai apleido mano drabužinę ir kažin ar ten grįš artimiausiu metu.
– Taip, tai tiesa – jau ne vienerius metus nedėviu kelnių. Jei nevilkiu suknelės, renkuosi sijono ir palaidinės derinį. Kelnės tartum natūraliai apleido mano drabužinę ir kažin ar ten grįš artimiausiu metu. Žinoma, turiu daug drabužių, bet tikrai nemanau, kad viešumoje juos galiu dėvėti tik kartą. Sąmoningai stengiuosi tuos pačius drabužius pritaikyti dar ir dar kartą, vis keisdama kokias nors detales, aksesuarus – esu už sąmoningą mados vartojimą.
Dėl šios priežasties palaikau „Rent Boutique“ projektą, manau, kad tai puikus būdas puikiai atrodyti neišlaidaujant ir vartojant atsakingai. Pastaruoju metu mano aprangoje yra vis daugiau mano pačios kurtų drabužių. Ypač ypatingoms gyvenimo progoms visada renkuosi tik savo pačios kurtas sukneles. O ir progų mano gyvenime netrūksta, nes tiesiog nelaukiu, kol visi pasipuoš – gyvenu taip, kaip norėjau pati, tad ir rengiuosi taip, kaip jaučiuosi geriausiai.
– Kokia yra suknelės simbolika?
– Man tai tiesiog buvimas savimi – tam tikras mados žaidimas. Tikiu, kad pagrindinis tikslas yra vidaus ir išorės harmonija. Geriausiai jaučiuosi vilkėdama suknelę ir dėvėdama visokius galvos apdangalus – neieškodama tam ypatingos progos, o madą švęsdama kasdien. Švęsti madą – tai tarsi mano asmeninis šūkis. Nesakau, kad moteris negali būti moteriška mūvėdama kelnes. Tikrai gali. Bet aš savimi jaučiuosi, kai vilkiu suknelę. Tas pats ir kalbant apie šukuoseną. Niekada nesu turėjusi trumpų plaukų. Atrodytų, kad mada visada skatina keistis, bet, akivaizdu, kad man yra dalykų, kurie ne tik nuolatiniai, jie – pamatiniai ir nekintantys.
– Kokia moteris yra moteriška? Apskritai, kas yra moteriškumas 2017 metais?
– Moteris yra moteriška tada, kai pati tokia jaučiasi. Modernus pasaulis tapo lankstus. Vyrai gali verkti, o moterys gali neimti motinystės atostogų ir vos ne iš gimdymo namų atsakinėti darbinius laiškus.
Moteriškumo ir vyriškumo sąvokos jau visai pasikeitusios. Ir tie pokyčiai yra gerokai gilesni nei tik apranga. Žaviuosi kultūromis, kuriose apranga aiškiai nubrėžia ribą tarp vyrų ir moterų, bet kartu su didžiuliu susidomėjimu stebiu Vakarų civilizacijos kultūrinius, socialinius pokyčius. Būtent ta pasaulio įvairovė ir padaro madą neišsemiamu sociokultūrinių tyrimų objektu – globaliosios kultūros atvaizdu.
Modernus pasaulis tapo lankstus. Vyrai gali verkti, o moterys gali neimti motinystės atostogų.
Kalbant apie konkrečias tendencijas, manau, kad išyvename tam tikrą klasikinio moteriškumo renesansą. Mada romantizuoja pabrėžtinai dekoratyvią estetiką, nėrinius, raukinius, kaspinus, blizgius audinius ir t. t. Bet tuo pačiu mada agresyviai kovoja už feministines vizijas, neretai puošdama drabužius tokiomis skambiomis frazėmis kaip: „The future is female“, „We should all be feminists“ ir pan. Niekada nėra vienos tendencijos – mada visada suteikia teisę rinktis.
– Kurių žinomų moterų / tinklaraštininkių stilius jus įkvepia?
– Mane įkvepia gatvės mada plačiąja prasme. Dėl to kelionės man yra tiesiog gyvybiškai svarbios – jos įkvepia ir atveria akis. Taip pat mėgstu gilintis į retro madą ir istorinių asmenybių stilių. Žinoma, domiuosi ir ryškiausių tarptautinio lygio mados pasaulio asmenybių apranga, bet nesu didi socialinių tinklų entuziastė. Čia kiek atsilieku, o gal kaip tik prognozuoju ateitį, kurioje žmonės vienas į kitą žiūri gyvai.
– Kaip puoselėjate savo grožį? Kokias priemones naudojate?
– Mano filosofija yra kuo mažiau tam grožiui kenkti. Grožio priemonių pasirinkimas labai paprastas ir, sakyčiau, kuklus. Naudoju du skirtingus kremus – rytui ir vakarui, po dušo kūną išsitepu natūraliu migdolų aliejumi. Plaukus irgi prižiūriu taip, kad kuo mažiau būtų alinami. Nesu kosmetikos vergė ir tikrai tai nėra sritis, kur investuoju daugiausia. Neskatinu sekti savo pavyzdžiu, nes manau, kad tikrai savimi reikėtų rūpintis labiau, bet gal ir man dar ateis toks laikas.
– Kokie kvepalai yra jūsų favoritai?
– Esu ilgametė Aisčio Mickevičiaus kūrybos gerbėja. Ne kartą išbandžiau ir vienetinius jo kurtus kvapus. Tačiau kasmet važiuoju ir į „Pitti Fragranze“ tarptautinę parfumerijos parodą, kur noriai susipažįstu su kvapų pasaulio naujienomis, tendencijomis ir atskirų kultūrų požiūriu į kvepalus.
– Koks jūsų grojaraštis?
– Muzika, kurios klausau, yra išties įvairi. Labai mėgstu bliuzą, bet kartais noriu tik „Cigarettes after sex“, o kartais klausau nostalgiškų prancūziškų baladžių… Muzika įprasmina nuotaiką, emociją. O tų emocijų mano gyvenime yra labai daug.
– Kokie žurnalai, tinklaraščiai mėgstamiausi?
– Stengiuosi gauti itin plataus spektro informaciją. Domiuosi tiek visiems prieinamų tarptautinių leidinių naujienomis, tiek retesnių leidinių tendencijomis. Tačiau norėdama suprasti madą plačiąja prasme domiuosi ir visomis kitomis kultūrinėmis, socialinėmis, politinėmis naujienomis.
Mada yra visų šių fenomenų atspindys, tad tam, kad ją suprastum, reikia domėtis viskuo. Tikrai pasvarstyčiau, kas apie madą man pasako daugiau: „Vogue“ ar kasdienės vakaro žinios. „Vogue“ parodo tai, kas jau sukurta ir ką gali pamatyti visi, o visų socialinių, kultūrinių pokyčių stebėjimas leidžia galvoti apie tai, kas bus.
– Kokius „Instagram“ profilius sekate?
– Dažniausiai tai įvairiausi, su vyriška mada ir estetika susiję puslapiai, taip pat mados fotografų ar modernaus meno galerijų profiliai.
– Kas jus įkvepia?
– Visų pirma – autoritetai. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę pažinti ne vieną tarptautinio lygio savo srities profesionalą tiek mados, tiek meno pasaulyje. Bendravimas su asmenybėmis, kurie pasaulį mato kitaip, yra vizionieriai, nebijo būti kitokie, įkvepia ir mane siekti savų tikslų niekam nepataikaujant – kitaip tariant, kurti savo taisykles.
Esu ekstravertė, tad bendravimas man yra būtinas. Kasdienis gyvenimas gausybės žmonių apsupty man ne atima, o suteikia energijos.
Kaip jau minėjau, kartais man tiesiog gyvybiškai svarbu pakeisti aplinką – pabėgti į visai kitos kultūros erdvę. Aplankyti tarptautines meno parodas ar tiesiog stebėti gatvės madą kituose mišresniuose miestuose. Tai ne tik leidžia pasisemti naujų idėjų, bet ir lyg atsitraukus iš naujo pamatyti ir savo aplinkos ryškesnius ypatumus.
– Keletu sakinių apibūdinkite savo gyvenimo filosofiją.
– Pamatinė mano gyvenimo ir sėkmės taisyklė yra lojalumas. Neabejoju, kad juo pagrįstas santykis atneša sėkmę žvelgiant į perspektyvą. Trumpalaikės vertės niekada nesiekiau. Myliu žmones, neteisiu jų ir priimu tokius, kokie jie yra. Kuo tas žmogus išskirtinesnis – tuo man tik įdomiau su juo bendrauti. Taip pat manau, kad labai svarbu gyvenime viskam jausti aistrą. Aš aistringai siekiu savo tikslų, aistringai gyvenu asmeninį gyvenimą ir taip pat aistringai nieko neveikiu. Niekada nebūti abejingai – tikros emocijos, kad ir kokios jos būtų, man yra gyvenimo variklis.
– Kaip vertinate drabužių dalijimosi projektą „Rent Boutique“?
– Tai tikrai reikalinga, labai praktiška šiuolaikinės moters poreikius atitinkanti paslauga. Taip pat džiugu, kad ji suteikia galimybę moterims pasipuošti tokiais drabužiais, kurių ji galbūt negalėtų sau leisti įsigyti, o gal tiesiog nedrįstų pirkti dėl jų riboto panaudojimo galimybių. Taigi tokia paslauga suteikia laisvę puoštis, o tai yra nuostabu.
