Aukštakulniai istoriškai buvo dėvimi vyrų, norint parodyti aristokratišką
statusą. O moterys ir merginos, avinčios aukštakulnius, yra glaudžiai susijusios su Anglijos bei Prancūzijos revoliucijomis, keitusiomis nemažai nusistovėjusių įpročių tuometėje Europoje. Tuo metu moterys pradėjo avėti aukštakulnius, prie savo aprangos pridėdavo antpečius, kirposi plaukus trumpiau ir net pradėjo rūkyti pypkes, taip bandydamos pasisavinti vyrišką jėgą. Visgi po Prancūzijos revoliucijos aukštakulniai nebebuvo dėvimi nei moterų nei vyrų, taip grįžtant prie žemakulnių, kurie neišskiria nei vienos lyties ar statuso.
Kas grąžino aukštakulnius į madą?
Pornografijos kūrėjai! Devyniolikto amžiaus pradžioje jie parinkdavo ypač aukštus aukštakulnius, kaip stiliaus detalę, pabrėžiančią moteriškumą, kai fotografuodavo pornografines atvirutes. Šios atvirutės vėl grąžino aukštakulnius į madą. Tačiau religingesniuose regionuose aukštakulniai kurį laiką buvo draudžiami avėti dėl šios asociacijos.
Praeitame šimtmetyje triukšmingojo antrojo dešimtmečio metu (angl. roaring twenties) niekam neberūpėjo asociacijos su pornografija ir buvo madingi įvairiausi aukštakulniai – nuo kelių iki keliolikos centimetrų aukščio.
1940-aisiais aukštakulniai buvo gaminami iš įvairiausių roplių odos ir tinklelių. Tokios tendencijos priežastimi buvo ribotas paprastos odos kiekis. Daug odos tuomet buvo naudojama karo pramonėje. Taip pat tuo metu buvo sukurti siauros platformos bateliai, pagaminti iš kamštinės medžiagos. Šią inovaciją paskatino plieno trūkumas.
Penkiasdešimtųjų viduryje prancūzų mados dizaineris Rodgeris Vivieris sukūrė smailiakulnius batelius. Jie buvo išpopuliarinti įvairių Holivudo žvaigždžių – juos mėgo Audrey Hepburn ir Marilyn Monroe. Taip aukštakulniams prigijo seksualumo asociacija.
„Batai privalo turėti aukštus kulnus ir platformas, kad galėtų užkelti moters grožį ant pjedestalo“, – yra sakiusi britų mados dizainerė Vivienne Westwood.
Šešiasdešimtaisiais net ir konservatyviausios moterys pradėjo avėti smailėjančius aukštakulnius. Smailėjančio kulno mada pasiekė ir žemus, iki 7 centimetrų aukščio aukštakulnius. Dėl didelės aukščio ir stilių įvairovės moterys pradėjo avėti aukštakulnius kiekvieną dieną.
Septintas dešimtmetis yra garsus disko stiliumi – jis išpopuliarino didžiules platformas, o jas avėjo tiek vyrai, tiek moterys. Visi batai buvo ypač spalvingi ir blizgantys, o aukštakulnių gamybai buvo naudojamos įvairiausios medžiagos, siekiant juos padaryti kuo labiau išskirtinius.
Aukštakulnių mada pasiekė net baletą, ir aštuntajame dešimtmetyje išpopuliarėjo baleto bateliai-aukštakulniai. Tokie bateliai turi 28 centimetrų kulną, kuris dažnai yra ilgesnis net už visą pėdos ilgį.
Šiais laikais aukštakulniai yra neatsiejama merginų ir moterų spintų dalis. Kaip kartą pasakė Marilyn Monroe: „Aš nežinau, kas sukūrė aukštakulnius, bet visos moterys tam žmogui yra skolingos.“
