Neįtikimais moterų stiliaus pokyčiais stebinanti grožio ir renginių erdvės „Selfstation“ įkūrėja, plaukų stilistė Jurgita Malakauskaitė sako, kad, norint pokyčių, neužtenka tik pakeisti šukuoseną. Tie pokyčiai turi įvykti žmogaus viduje. Tačiau, neslepia, plaukai yra energija. Kai ji pakinta, pasikeičia ir visa kita.
Šį kartą apie tai, kokių pokyčių į gyvenimą atneša naujas įvaizdis ir tinkama šukuosena, kalbamės ne su pačia stiliste, o su jos klientėmis – trim žaviomis moterimis: Toma, Alma ir Irena.
Toma (31 m.): „Ne tik akys ima spindėti, bet ir įgauni pasitikėjimo savimi“
– Toma, kodėl jums norėjosi pokyčių?
– Mano darbo pobūdis verčia susirišti plaukus į kasą, nes kitaip tiesiog nepatogu. Namuose plaukai surišti, darbe surišti, sportuojant surišti. Taigi plaukai ne tik, kad nepridėjo žavesio, bet dar ir vargino jų priežiūra. Kadangi darbe nenešioju papuošalų, gražių suknių, vienintelė puošmena liko šypsena ir tinkama šukuosena.
Su Jurgita draugystė prasidėjo prieš šešerius metus. Kai atsisėdusi į jos kėdę išgirdau ne: „Tai ką darysime?“, o: „Ko negalėčiau padaryti?“, aš ja pasitikėjau kaip stiliste ir nenusivyliau. Tad, kai nebežinai, ko norėtum, ar tau tiktų, ar bus patogu ir lengva tvarkytis, ateini pas ją. Papasakoji, ką veiki, kuo užsiimi, ir ji pritaiko šukuoseną ne tik prie tavo veido, akių, bet ir prie veiklos, nes praktiškumas – labai svarbus.
Buvo pavasaris, budo gamta, norėjosi pokyčių. Šviežių, lengvų plaukų, kurie akis priverstų dar labiau spindėti. Akys iššaukia dar platesnę, šiltesnę, savimi daugiau pasitikinčią šypseną, tada seka plastiški judesiai ir taip viskas „užsikuria“. Ir tu nejučiom keitiesi, o, atrodo, čia tik plaukai... (šypsosi)
Po tokio vizito išsinešu kur kas daugiau nei šukuosena. Išeinu ramesnė, lėtesnė, skleidžianti daugiau moteriškumo.
– Kaip savijautą paveikė / vis dar veikia naujasis AŠ?
– Dabar kasdien žiūriu į veidrodį ir vis iš naujo sau nusišypsau. Apsilankius pas plaukų stilistą veidas kardinaliai pasikeičia, akys pradeda labiau spindėti, įgauni daugiau pasitikėjimo savimi, aplinkiniai pradeda daugiau šypsotis.
Iš Jurgitos studijos apskritai išeini daugiau pakylėta. Ten grožio ir mistikos oazė. Viskas dvelkia tokiu neišpasakytu moteriškumu, žavesiu, laikas lyg sustoja ir norisi atsisukti į save, pabūti su savimi. Po tokio vizito išsinešu kur kas daugiau nei šukuoseną. Išeinu ramesnė, lėtesnė, skleidžianti daugiau moteriškumo, šypsenos, tada norisi stabtelėti, pradėti vėl nebeskubėti, daryti viską grakščiai, lengvai...
– Kaip į jūsų pokyčius reagavo aplinkiniai? Sulaukiate daugiau dėmesio?
– Tuo metu mano asmeniniame gyvenime vyko pokyčiai, ir plaukai buvo viso to pabaiga. Mano aplinkos vyrams retai kuriam patinka trumpaplaukės, nes jiems tai asocijuojasi su savarankiškumu, drąsa, ryžtu, nenuorama, maištinga moterimi.
Moterys dažniausiai palaiko, bet vadinamosios šeimos moterys, kurioms šeima ir tik ji yra svarbiausia, ne itin palaiko tokius kardinalius pokyčius.
– Kokių patarimų turite moterims, kurios nori, bet nedrįsta?
– Pokyčiai visada į naudą, kad ir kokie jie būtų, viskas priklauso nuo požiūrio, kaip mes juos priimame. Kalbant apie šukuoseną, tereikia skirti laiko susirasti sau tinkamą stilistą. Plaukai moterims labai svarbūs, tad jie labai svarbi stiliaus detalė. Aš nuolat sakydavau, kad nesvarbu, plaukai trumpi ar ilga stora kasa, bet jie turi tau tikti. Jei nepatiks naujas įvaizdis, nepamirškime – plaukai atauga (šypsosi).
O prie pokyčių reikia priprasti, su jais susigyventi, kaip ir naują stilių renkantis. Ir galiu pasakyti, kad sutikus tikrą stilistą, nebesinori eiti pas kirpėją.
Alma (66 m.): „Pokytis nuveda į naują patyrimą, pakylėja“
– Alma, kodėl jums norėjosi pokyčių?
– Tiesą sakant, aš jų neplanavau. Tai įvyko ekspromtu. Galbūt tą pokytį iš dalies lėmė ir pasikeitęs gyvenimas – praėjusių metų gegužės 1 d. švenčiau laisvės nuo darbo dieną, ji vis dar tęsiasi (šypsosi), tiesa, tai nereiškia, kad sėdžiu tarp keturių sienų – turiu daug kitų veiklų.
Šiam pokyčiui veikiausiai šiek tiek įtakos turėjo ir kartą užsidėtas perukas bei sulauktas aplinkinių, ypač šeimos narių, įvertinimas, kad labai tinka trumpi, kitokio kirpimo, kitokios spalvos plaukai. Tačiau pažaidėme, ir jis buvo padėtas į šoną, minties, kad noriu tokia būti, nebuvo. O šią vasarą netikėtai gavau dovaną gimtadienio proga – apsilankyti pas stilistę. Taigi galima sakyti, kad šį pokytį labiausiai paskatino vaikai.
Kai atėjo laikas sėstis į kėdę kirptis, pasakiau jai, kad nenoriu nieko matyti.
Išvakarėse, prieš apsilankant salone, dalyvavau „Dialoge tamsoje“ – tai renginys, per kurį aklinoje tamsoje įvyksta įvairūs potyriai, skatinama mąstyti apie pasitikėjimą, patyrimus, žmogaus jausmus, galimybes esant tamsoje. Jį veda regos negalią turintys žmonės.
Šis renginys išties labai sujaudino, suteikė galimybę iš šalies pažvelgti į save, savo jausmus, patyrimus, gyvenimo vertybes. Visi mano šeimos nariai yra jame dalyvavę. Po jo dukra man pasakė: „Kai nueisi pas Jurgitą, pasijausk taip, tarsi būtum „Dialoge tamsoje“.
Atėjusi Jurgitai pasakiau: „Atvykau pokyčio. Gavau jį dovanų, visiškai atsiduodu jums į rankas.“ Ji man nesakė, ką ketina daryti, tik pakomentavo, kad tokia šukuosena, kirpimas, koks buvo manasis, man visai tinka. Praleidau ten penkias valandas! Kai atėjo laikas sėstis į kėdę kirptis, pasakiau jai, kad nenoriu nieko matyti ir kad, kai jau bus baigta, pasakytų man, kada galiu atsimerkti.
– Kokia buvo jūsų reakcija pamačius save veidrodyje?
– Kai man leido atsimerkti, pasakiau: „Vau, Jurgita, čia aš?!“ Buvo labai didelė staigmena, kuri man patiko. Aš ją net apkabinau už tą pokytį. Jos palinkėjimas man buvo nepamiršti štrichų lūpoms, nes visi mano makiažo atspalviai būdavo šviesesni.
Tą pačią dieną, kai vis pažiūrėdavau į save veidrodyje, sakydavau sau: „O, labas!'“ (juokiasi)
– Kaip savijautą paveikė / vis dar veikia naujasis AŠ?
– Tikrai labai gerai ir linksmai. Aš apskritai esu toks žmogus, kad, jei jau įvyko koks nors pokytis, aš niekad jo nesigailiu. Kalbant apie plaukus ir mąstant racionaliai – čia tik plaukai, jie ataugs, norėsi – ir kasos bus. Išties labai džiaugiuosi šiuo pokyčiu, aplinka taip pat pripažino mano naują įvaizdį ir teigiamai įvertino. Prabėgo mėnuo, bet vis dar būna, kad pasižiūriu į save veidrodyje, ar tikrai tai įvyko (šypsosi).
Mano patarimas – išmėginkite! Nepatiks – pabūsite mėnesį kitą kitokios ir vėl galėsite būti tokios pat.
– Kokių patarimų turite moterims, kurios nori, bet nedrįsta?
– Žinote, savo 66-ojo gimtadienio proga pati sau palinkėjau, kad tas skaičius apsiverstų – kad pažiūrėčiau, kaip bus, kai sukaks 99. Liko dar labai daug – 33 metai. Taigi visoms linkiu to paties – tegu apsiverčia tie skaičiai. Sulaukime to, džiaukimės.
Visada sakau, kad pokytis nuveda į naują patyrimą, naują emociją, tam tikra prasme praturtėjame gyvendami pokyčio eigoje arba jį patyrę, jis pakylėja žmogų. Ką čia plaukai, aš būdama 50-ies dėl meilės darbui iš Klaipėdos persikėliau gyventi į Vilnių. Tai irgi galėtum nedaryti pokyčio, nes jau viskas susiformavę, įprasta. Bet man tai įdomu, mane tai veža.
Tad mano patarimas bet kokio pokyčio atžvilgiu – išmėginkite! Nepatiks – pabūsite mėnesį kitą kitokios ir vėl galėsite būti tokios pat.
Irena (80 m.): „Buvo sunku patikėti, kad galiu taip gerai atrodyti“
– Irena, kodėl ir kada atėjo šie stulbinantys pokyčiai į jūsų gyvenimą?
– Na, kalbant apie pokyčius, naujoves – nesu konservatorė. Pas Jurgitą pradėjau lankytis prieš 12–14 metų – labai tiksliai nebepamenu. Tas laikotarpis mano gyvenime buvo liūdnokas. Buvau neseniai palaidojusi mamą, išėjusi į pensiją. Šiaip visada gyvenau aktyvų gyvenimą, nuo mokyklos laikų ir sportavau, ir saviveikloje dalyvavau. Ir dabar mėgstu nueiti ir į teatrą, ir į koncertą, pakeliauti, mane daug kas domina. Nenuobodžiauju (šypsosi).
– Kaip savijautą paveikė / kas kartą veikia naujasis AŠ?
– Tada, kai Jurgita pirmą kartą pakeitė mano šukuoseną, pajutau tokį atsigavimą, prasidėjo lyg mano atgimimas – ir dvasinis, ir fizinis noras ką nors daryti, veikti.
Sulaukiau ir aplinkinių dėmesio. Susiradau darbą. Ten pradėjo girti mano pokyčius, nes Jurgita vis atnaujindavo mano šukuoseną. Ir anūkės labai nustebino, kai pasakė, kad savo draugėms rodo mano nuotraukas ir giriasi, kad esu jų močiutė (juokiasi). Tai tikrai labai pakelia nuotaiką, suteikia optimizmo!
Nežinau, Jurgita, matyt, savyje turi kažko, nes jos tas prisilietimas, šukavimas, bendravimas su ja pačia veikia labai raminamai, teigiamai. Būna, kartais nueinu pas ją nelabai kokios nuotaikos, o išeinu, kaip sako, vos ne ant sparnų. Gyvenimas prašviesėja. Man ji ne tik vizualiai, bet ir dvasiškai suteikia energijos, aš gerai jaučiuosi, todėl ir nesenstu (šypsosi).
Anūkės labai nustebino, kai pasakė, kad savo draugėms rodo mano nuotraukas ir giriasi, kad esu jų močiutė (juokiasi).
Esu dalyvavusi vienoje Jurgitos rengtoje fotosesijoje, kai pasižiūrėjau į save veidrodyje, buvau priblokšta. Pasijutau taip šauniai! Buvau pakylėta ir šokiruota iš gerosios pusės. Buvo sunku patikėti, kad galiu taip gerai atrodyti!
Dabar pas plaukų stilistę lankausi rečiau, man jau 80 metų, tai pas dukrą išvažiuoju, tai dar kas. Pastarąjį kartą buvau pavasarį, buvo jau ataugę plaukai. Tai ji man juos nudažė, sušukavo, buvo toks nuotaikos pakylėjimas. Matyt, dėl to iš manęs spinduliuojančio gėrio ir žmonės autobusų stotelėje į mane žiūrėjo (juokiasi). O netoli namų iš vieno vyro gavau gėlę! Tai va tokie vos ne stebuklai.
– Kokių patarimų turite moterims, kurios nori, bet nedrįsta?
– Man atrodo, kad tiesiog reikia turėti pasitikėjimo savimi ir nebijoti bandyti. Ir nereikia manyti, kad metai jau susendina, ir viskas. Jei stengiesi geriau atrodyti, o dar kas nors ir iš šono pagiria, tai priduoda daugiau energijos ir pasitikėjimo savimi.
Kol dar dirbau, jaunesnės moterys juokdavosi sakydamos: „Mes iš tavęs imame pavyzdį, kaip gerai atrodyti ir jaustis.“ Tokios pagyros dar labiau skatina pasitempti. Žmonės mėgsta galvoti, ką kiti pasakys. Man svarbu, kad pati sau patikčiau, kad pažiūrėjusi į veidrodį gerai atrodyčiau. O kai daugiau gerų emocijų, optimizmo, tai ir visa savijauta kur kas geresnė, ir energijos daugiau.
Daugiau J.Malakauskaitės kurtų moterų stiliaus pokyčių galite pamatyti žemiau esančioje nuotraukų galerijoje.
