Tokius pribloškiančius rezultatus atskleidė asmens priežiūros priemonių prekės ženklo „Dove“ užsakymu atliktas tyrimas „Veidrodžiai“ (angl. mirrors). Pasirodo, kad kas ketvirta moteris visame pasaulyje žvelgdama į veidrodį sutelkia dėmesį į dalykus, kurių savo išvaizdoje nemėgsta, užuot paprasčiausiai sau nusišypsojusi.
„Atliktas tyrimas padėjo atskleisti gana sudėtingą moterų požiūrį į savo išvaizdą ir grožį. Nors dauguma tyrime dalyvavusių moterų teigė esančios nepatenkintos savo atvaizdu veidrodyje, į jį žvilgčioja vidutiniškai 6 kartus per dieną, praleisdamos po 50 minučių kasdien. Tai rodo, kad išvaizda moterų sąmonėje užima svarbią vietą, tiesa, tampa ne džiaugsmo, o nerimo šaltiniu. Tikime, kad grožis ir pasitikėjimas savimi kyla iš vidaus, todėl apie tai kalbamės su moterimis iš viso pasaulio, skatindami jas pažvelgti kur kas giliau nei parodo atvaizdas veidrodyje“, – pristatydama tyrimo rezultatus sakė „Dove“ prekės ženklo atstovė Evita Meiere.
Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei pusė moterų, apibūdindamos savo atvaizdą veidrodyje, rinkosi neigiamus žodžius. Kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl yra nepatenkintos savo išvaizda, beveik trečdalis moterų įvardijo per didelį svorį, tiek pat mano, kad atrodo pavargusios, o beveik penktadalis pripažino, jog jaučiasi nepatrauklios. Įdomu tai, kad beveik penktadalis moterų yra nepatenkintos savo išvaizda tuomet, kai būna be makiažo, o dešimtadalis taip jaučiasi ištepusios ar suglamžiusios drabužį.
Pasak klinikinės psichologės Editos Kratulytės, tam įtakos turi ne tik individualios psichologinės priežastys, bet ir socialiniai bei kultūriniai veiksniai, tokie kaip priimtos normos ir idealai.
„Vakarų kultūroje pabrėžiamas idealus moters kūnas, kurį stengiamasi atitikti ir realiame gyvenime. Siekdamos priartėti prie šio idealo, moterys savo kūno vaizdą kuria nuo paauglystės, tad galiausiai natūralus kūnas suvokiamas kaip nepatrauklus, keistinas“, – psichologė E. Kratulytė. Pasak jos, norint tai pakeisti reikėtų griauti nusistovėjusius stereotipus, pirmiausia artimoje aplinkoje, tokioje kaip šeima.
Vis dėlto vertindamos savo išvaizdą, moterys mato ne vien neigiamus aspektus. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondenčių pripažino savo išvaizdoje įžvelgiančios tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų, o galiausiai sau veidrodyje nusišypso beveik trečdalis.
„Šiuolaikinėje visuomenėje grožis ir išvaizda labai dažnai tapatinami tik su kūno išore, pamirštant, kad už šios sąvokos slypi kur kas gilesni emociniai bei asmenybės veiksniai. Siekiant pamilti savo kūną, pirmiausia svarbu įvertinti ne tik aplinkinį pasaulį, bet savo pačių poreikius, kitaip tariant, kliautis intuicija ir to nesibaiminti. Tik įsiklausę į savo pačių norus, jausmus galėsime pamilti tikrąjį save ir savo kūną, o tai dažnai į gerąją pusę keičia ir aplinkinių požiūrį“, – sakė edukologė ir psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jos, savęs ir savo kūno suvokimas formuojasi dar ankstyvoje vaikystėje, o pirmieji tai padaryti padeda tėvai, kurie kartais tampa ir pirmaisiais kritikais, todėl artimos aplinkos palaikymas yra itin svarbus.
Praėjusių metų pabaigoje atliktame tyrime dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. moterų iš 12 pasaulio valstybių. Kritiškiausiai savo išvaizdą vertina amerikietės, o labiausiai patenkintos – indės.
