Vestuvės „be atliekų“ – su dėvėtais vestuviniais rūbais ir perdirbtomis dekoracijomis
Renginyje sutikta būsima nuotaka Rūta, panašu, ir buvo žmogus, įskėlęs tokio renginio idėjos kibirkštį. Ji kartu su būsimu vyru Michailu nusprendė šią vasarą surengti vestuves be atliekų.
Pirmiausia, žinoma, prasidėjo suknelės paieškos. Tačiau Rūta, lankydama buvusias nuotakas jų namuose, pavargo ne mažiau, nei varstydama vestuvinių salonų duris.
Mergina „TexTale“ atstovams, kurie periodiškai organizuoja dėvėtų drabužių mainus ir jų taisymo dirbtuves, užsiminė, kad buvusios nuotakos galėtų į vieną erdvę sunešti savo dėvėtas sukneles, vestuvinius batelius, pamergių sukneles, aksesuarus.
Ir svečių prašysime nešti tik popierines dovanas. Popierines-pinigines. Kad lengviau būtų perdirbti.
Praėjusį šeštadienį surengtas turgus „Vestuvės kitaip: naujos istorijos“, kuriame ne tik šlamėjo apžiūrinėjamų vestuvinių suknelių sijonai, tačiau patarimus dalijo fotografai, stilistė Armina ir komanda, organizuojanti išvažiuojamąsias vestuvių ceremonijas.
Pirmasis renginys buvo gana nedidelis, tačiau jame apsilankiusi Rūta nenusivylė.
„Kadangi rengiame vestuves „be atliekų“, suknelės ieškau dėvėtos, iš pradžių ją rinkausi puslapyje „Vinted“. Tačiau nuvažiavusi pasimatuoti vieną, antrą kartą, supratau, kad važinėjimo čia bus daug. Čia atvykau su viltimi rasti daugiau dėvėtų suknelių vienoje vietoje“, – kalbėjo būsima nuotaka.
Rūta pripažino, jog šį kartą suknelių pasiūlos trūko, tačiau tai suprantama – toks renginys surengtas pirmą kartą. Jos sužadėtinis Michailas kostiumo kol kas nesidairo, tačiau taip pat rengiasi jį pirkti dėvėtą.
„Smagu buvo pasikonsultuoti su stiliste – ji davė patarimų, pažiūrėjusi į mano figūrą, veidą, įvertinusi būsimą šukuoseną. Taip pat patiko fotografų, vestuvių planuotojos prezentacijos“, – džiaugėsi Rūta renginyje prisistačiusiais vestuvėms skirtų paslaugų tiekėjais.
Savo vestuvėse „be atliekų“ ji ketina patalpų dekorui panaudoti perdirbtus daiktus, o svečių prašo nešamų gėlių nevynioti į plastiką.
„Vestuves švęsime „Miesto laboratorijoje“, kuri įsikūrusi Sapiegų parke. Ten visas interjeras tinka mūsų pagrindinei idėjai. Žinoma, tėvams tokia vieta, su visomis jų skirtingomis kėdėmis, atrodo keistai“, – šypsojosi Rūta.
„Ir svečių prašysime nešti tik popierines dovanas. Popierines-pinigines. Kad lengviau būtų perdirbti“, – šmaikštavo būsimas jaunikis Michailas.
Rūta džiaugėsi renginio idėja ir svarstė, jog tokios mugės užtektų ir kartą per metus, jei dauguma nuotakų čia suneštų savo spintose kalinamus daiktus.
Prie renginio jungėsi ir stilistė, fotografai, keramikės
Renginį surengusios išvažiuojamųjų ceremonijų organizavimo iniciatyvos „Taip“ kitaip“ įkūrėja Urtė Žukauskaitė-Zabukė ir „TexTale“ savanorė Ingrida Juozulynaitė.
„Renginio idėja kilo iš pačių jaunųjų. Kai Rūta pasidalino savo vargais, kaip važinėja po skirtingus butus matuodamasi sukneles, pagalvojau – kodėl nepalengvinti visiems gyvenimo? Ir toms, kurios jau ištekėjo ir dabar parduoda savo vestuvines sukneles, ir toms, kurios nori suknelę įsigyti“, – sakė U.Žukauskaitė-Zabukė.
„Mes visada sakome, kad daiktai, drabužiai turi keliauti toliau ir džiuginti kitus. Šventiniai rūbai ypač dažnai yra brangūs (tiek emocine, tiek finansine prasme), bet vienkartiniai. Kodėl jie negali iškeliauti ir džiuginti kitų moterų?“ – siūlė I.Juozulynaitė.
Suknelės, kurios pasiūtos iš kokybiškų medžiagų, tikrai nepraranda savo prekinės išvaizdos po vienerių vestuvių.
Jos teigimu, nuotakų – tiek buvusių, tiek busimų – subūrimas taip pat turi prasmę, jos gali pasidalinti patirtimi, vestuvių organizavimo vargais ir džiaugsmais.
„Žinoma, kviečiame susimąstyti ir apie didelių švenčių daromą poveikį aplinkai, organizuoti jas taip, kad būtų kiek tvaresnės“, – sakė U.Žukauskaitė-Zabukė.
Vienos iš renginio organizatorių teigimu, prie iniciatyvos jungėsi tie specialistai, kurių siūloma paslauga ar produktas sutampa su šia idėja.
Pavyzdžiui, fotografų duetas „Goodlife photography“ nerežisuoja fotosesijų, tam nereikia jokių specialių erdvių ar dekoracijų. Fotografai vestuves įamžina tarsi žurnalistai, daro fotoreportažą, niekuomet nestabdo jaunųjų ir nesako, kaip pasukti veidą ar padėti ranką.
Keramikos studija „Monalė“ gamina keraminius žiedų bei duonos ir druskos padėkliukus, dubenis, kuriuos šventei pasibaigus galima lengvai pritaikyti virtuvėje.
Dėvėtų daiktų žavesys – suknelė, talpinanti savyje šiek tiek džiaugsmo ašarų
„Manau, kad šis renginys taps tradiciniu. Visgi galbūt jo tematiką išplėsime į švenčių apskritai: krikštynos, jubiliejai, gimtadieniai – tiek šventiniai rūbai, tiek dekoracijos yra tie daiktai, kurie plūsta į mūsų patalpas ir kurie tikrai tyliai guli daugelio iš mūsų spintose“, – svarstė I. Juozulynaitė.
U.Žukauskaitė-Zabukė priminė, jog „TexTale“ dalį gautų paskirsto nepasiturintiems žmonėms. Tačiau proginiai drabužiai nėra tie, kurių reikėtų gyvenantiems skurde.
„Tie patys aukštakulniai... Suknelės, dar su etiketėmis – visiškai naujos. Matyt, kai kurioms merginoms įprasta pirkti net kelias sukneles prieš šventę“, – sakė I.Juozulynaitė.
„Tvarumo, atsakingo vartojimo kryptis pastebima didžiuosiuose miestuose, į regionus galbūt ateina lėčiau, – sakė U.Žukauskaitė-Zabukė. – Didmiesčiuose, manau, jau niekam nėra gėda pasakyti: „Rengiuosi dėvėtais drabužiais.“ O juo labiau suknelės, kurios pasiūtos iš kokybiškų medžiagų, – jos tikrai nepraranda savo prekinės išvaizdos po vienerių vestuvių ir yra vertos dėvėti dar kartą.“
Pašnekovės nuomone, viena dalis nuotakų dėvėtos suknelės ieško būtent dėl finansinių priežasčių – kad prieš vestuves turėtų mažiau išlaidų, o kitos – tos, kurioms rūpi aplinka.
„Aš tikiu, kad daiktai turi savo istorijas, – jaukiai pokalbį užbaigė I.Juozulynaitė. – Kai mergina džiaugsmingai pasakoja apie savo šventę, kartu su suknele tarsi gauni ir tą emociją. Naudoti daiktai turi savo šarmą, žavesį. Jie jau daug džiaugsmo, šypsenų talpina savyje.“
