Ozonu buvo gydoma jau per Pirmąjį pasaulinį karą. Vokiečių medikai karo lauko ligoninėse jį naudojo kaip antiseptinę priemonę. Iš pradžių ozonas buvo pasitelkiamas tik išoriniam gydymui. Jo prisotinti skysčiai buvo purškiami ant ilgai negyjančių, gangrenuojančių žaizdų.
Plačiai ozono terapija pradėta taikyti daug vėliau – praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Sumaišytas su deguonimi ozonas ilgai buvo naudojamas inhaliacijoms. Tik pastaraisiais metais atrasta naujų, efektyvesnių ozono terapijos metodų.
Ozonas – bespalvės stipraus kvapo dujos. Ore, kuriuo kvėpuojame, ozono yra labai mažai. Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose ozono koncentracija kur kas didesnė. Žemę gaubiantis ozono sluoksnis saugo mūsų planetą nuo ultravioletinių saulės spindulių, mažina jų poveikį.
Taip pat skaitykite: Grožio salonas: Jolantos įvaizdžio pokyčiai „prieš“ ir „po“
Gydymui naudojamas ozonas specialiu prietaisu – ozono generatoriumi išgaunamas iš švaraus medicininio deguonies. Medicininiame ozone vos 5 proc. ozono ir 95 proc. deguonies.
Taigi gydant naudojamos labai nedidelės ozono dozės. Ozonas gaminamas prieš pat procedūrą, nes jo molekulės greitai skyla ir vėl virsta deguonimi.
Ozono poveikis žmogaus organizmui:
- Pagerina kraujotaką.
- Teigiamai veikia ląsteles, audinius ir organus: teikia jiems deguonį, paspartina medžiagų apykaitą.
- Išvalo kraują, audinius ir organus.
- Stiprina imuninę sistemą.
- Naikina virusus, bakterijas ir grybelius.
- Gerina širdies ir smegenų veiklą.
- Skatina biologiškai aktyvių medžiagų gamybą.