„Daugelį metų puoselėtos mezgimo tradicijos, patirtis ir nuosekli kryptis atvedė iki šių dienų, kuomet galime ne tik gyvuoti, bet ir kurti, eksperimentuoti, realizuoti naujas idėjas bei puošti iškilias asmenybes“, – džiaugiasi generalinis įmonės direktorius Valdas Pacevičius.
Tvarius natūralių žaliavų ir šiuolaikiško dizaino mezginius, gimusius Vilijampolėje, šiandien dėvi Lietuvos ir Estijos prezidentai, Švedijos princesė ir t.t. Savo kokybe ir kaina jie patrauklūs vietinei ir užsienio rinkai.
Natūralių pluoštų mezginiai visais laikais buvo individualybės išraiška. Jie pirmiausia aplinkiniams ir atsakydavo į klausimą, kas tu: asmenybė ar beveidės masės dalis? Galima teigti, kad būtent apranga aplinkiniams ir atspindėdavo asmens pasirinkimą, skonį, elegancijos jausmą ar jo nebuvimą.
Kalbėti apie lietuviškų mezginių tradicijas Kaune, Vilijampolėje, „Gija“ generalinio direktoriaus Valdo Pacevičiaus teigimu, teisingiausia atsispiriant nuo XX a. trečiojo dešimtmečio.
Būtent 1934 metais pradedama skaičiuoti vienos seniausių mezgimo įmonių istorija tuo metu ji vadinta „Beko“).
Apie 1940-sius įmonė pervadinta „Laime“ ir nuo kelių amatininkų įkurtų dirbtuvių išauga į kelių padalinių fabriką, sukūrusį kelis šimtus darbo vietų Kauno gyventojams.
Iki šiol gyvuojantis įmonės pavadinimas – „Gija“ – fiksuojamas nuo 1990-ųjų.
„Jį nulėmė mūsų kuriamo gaminio sudedamoji dalis – siūlas, dar kitaip vadinamas gija. Nuo jo parinkimo, storio, žaliavos rūšies ir prasideda būsimo gaminio kelionė. Atsispiriant nuo jo savybių kuriami gamybiniai procesai, apdaila ir kt. Tas siūlas, ta gija didžia dalimi ir nulėmė įmonės pavadinimą. Nuo gijų žaliavos, jų kokybės ir priklauso gamybos sklandumas ir galutinis gaminys“, – pasakojo V.Pacevičius.
Tarpukaryje kolekcijas kūrė dailininkai
Tarpukariu įvairių sezonų megztos kolekcijos (nuo maudymosi kostiumėlių iki šiltų žieminių kostiumų) Vilijampolės fabrike ruoštos moterims, vaikams ir tik nedidele dalimi – vyrams (ši proporcija išliko ir iki šių dienų).
Tiesa, patys mezginiai kito labai palaipsniui, didžia dalimi keičiantis gamybos technologijomis. Taip nuo primityvių daug rankų darbo bei žmogaus priežiūros reikalaujančių įrenginių pereita prie kompiuterizuotos, programuojamos įrangos.
Senos nuotraukos dar labai gerai mena, kaip aptarnauti pirmosioms mezgimo mašinoms reikėjo žmogaus, šiuo metu pokytis toks, kad vienas žmogus prižiūri kelias dešimtis įrenginių.
Tobulėjant mezgimo įrangai, keitėsi ir gaminių struktūra, sudėtingėjo jų raštai, daugėjo spalvų.
„Senieji darbuotojai prisimena mūsų dailės dirbtuves. Jose gimdavo naujų gaminių idėjos, eskizai ir gaminių vizualizacijos. Tuo metu dizainerių funkcijas atlikdavo dailininkai.
Jie numatydavo galimas gaminio struktūras ir konstrukcinius ypatumus“, – prisiminė generalinis direktorius.
Inovatyvūs mezginiai – besiūliai ir su šildančiais elementais
Kaip dabar, taip ir ankstesniais laikais, itin vertintos natūralios žaliavos – vilna ir medvilnė.
Gamybos pradžioje didžioji dalis įmonės produkcijos gaminta iš pusvilnės ir pluoštų mišinių, o vėliau orientuotasi į natūralias ir perdirbtas žaliavas.
Apie 1940 metus žaliavų pasirinkimo galimybės buvo labai ribotos (didžia dalimi jos importuotos iš Artimųjų Rytų).
Šiuo metu įmonė jas renkasi iš įvairių pasaulio gamintojų. Koncentruodamasi į aukštos kokybės sertifikuotas žaliavas, rinkai siūlo didesnę išliekamąją vertę kuriantį gaminį.
Su metais gamybos procesas tapo vis lengvesnis ir sklandesnis, paliekantis vis mažiau gamybinių atliekų (tausoja žaliavas).
Labai ištobulėjo verpalų gamybos ir vilnos apdirbimo įranga, tai leido praplėsti asortimento gamybą.
Šiai dienai naujausios „Gijos“ techninės galimybės leidžia kurti baigtinius gaminius, t.y. tokius, kurių nebereikia siūti.
Kone 90 proc. mezginių eksportuojanti „Gija“ daugiau dėmesio žada Lietuvos rinkai
„Orientuodamiesi į mažiau taršią gamybą, vis dažniau prisimename natūralių pluoštų naudą, teigiamas jų savybes. Jau esame mezgę megztinius iš verpalų, kurie pagaminti perdirbus nebedėvimus džinsus“, – stebina pašnekovas.
Daug metų įmonė dalyvauja „Rinkis prekę lietuvišką“ parodose ir kasmet tampa ,,Metų gaminio“ konkursų laureate, tačiau pastaraisiais metais stipriai orientuojasi į ekologiškumo inovacijas.
Iš kitų rinkos gamintojų ji išsiskiria naujausiomis mezgimo technologijų tendencijomis: mezgama atsižvelgiant į suprojektuotą modelį, gaminio struktūrą, dažnu atveju sukirpimo nė nebereikia.
Ekologiškais, gamtai draugiškais gaminiais garsėjanti „Gija“ jau žinoma kaip besiūlių (iškart be siuvimo operacijų pagamintų) megztinių ir gaminių, pasižyminčių šildančiais elementais, kūrėja.
Gamybos nenuplovė nė potvynis
„Gijos“ senbuviai juokauja, kad šios kompanijos stiprioji pusė – jos išradingumas pačiose netikėčiausiose situacijose.
Kaip pavyzdį jie pateikia 1946-ųjų pavasario potvynį, kuomet dauboje esanti gamyklos teritorija buvo užlieta vandens.
Tačiau gamyba nesustojo: darbuotojai gaminius bei verpalus tarp skirtingų pastatų transportavo valtelėmis. Įmonės vadovas šypsosi ir panašiai žada iširkluoti iš karantino.
Ši nuotaikinga istorija tik iliustruoja, kad įmonė ir joje dirbantys žmonės verti pasitikėjimo. Jį įmonė pelnė tvariu, inovatyviu ir atsakingu požiūriu į gaminamą aprangą NATO kariams, policijos ir kariuomenės atstovams.
Naujausiomis technologijomis apdorotus „Gijos“ megztinius iš natūralių žaliavų (daugiausiai iš vilnos ir jos pluoštų) dėvi ne tik mūsų šalies prezidentas Valdas Adamkus, bet ir kitų šalių (Estijos prezidentas) pirmieji asmenys ir karališkosios šeimos nariai.
Per inauguracijos ceremoniją šios įmonės megztu šaliku buvo pasipuošęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Prie naujausios kolekcijos vairo – tvarios mados vardas
„Esame bene vieninteliai Lietuvoje turintys tokias plačias technines galimybes gaminti įvairaus storio, tekstūros gaminius nuo ploniausių trikotažinių gaminių iki storų lauko drabužių tipo gaminių.
Kuriame naujiems, tvariems, atsakingai į ateitį žvelgiantiems lėtosios mados kūrėjams ir atstovams, garsioms užsienio šalių mados įmonėms ar tarptautiniu mastu įvertintiems prekiniams ženklams.
Taip pat džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu su tvarios mados dizaineriais, viena jų – dizainerė Reda Paula – yra prisidėjusi ir prie naujausios mūsų kolekcijos“, – pasakojo generalinis direktorius įmonės, kuri didžiąją dalį savo produkcijos (kone 90 proc.) eksportuoja į daugelį Europos ir Skandinavijos šalių, Korėją, Japoniją.
Šiai dienai įvairių, megztinių, kelnių, sijonų, suknelių, palaidinių, šalikų, kepurių ir kitos megztos produkcijos galima įsigyti daugelį metų šalia gamybinių patalpų adresu Kaune gyvuojančioje įmonės išparduotuvėje.
Karantino laikotarpis mezgimo tradicijomis pasižyminčiai įmonei – ne ką ramesnis nei įprastai dirbant. Šiuo metu didžioji įmonės pajėgumų dalis nukreipta į elektroninės parduotuvės „Gija“ vystymo ir populiarinimo veiklą.
Ilgametis įmonės siekis buvo suteikti megztų gaminių mylėtojams jų įsigijimo galimybę visoje Lietuvoje, ne tik Kaune (kurti el. parduotuvę skatino ir klientai, ypač daug užklausų įmonės atstovai apie ją sulaukdavo parodose).
Ši įmonė yra ir viena iš sambūrio ,,Gerumo Ąžuolas“ organizacijos įkūrėjų (jos garbės narys – prezidentas V.Adamkus), rengiančių ir aktyviai dalyvaujančių gamtosauginiuose projektuose.
Būtent gamtosauginė idėja skatina ir visą „Gija“ gamybą bei produkciją kurti aplinkai draugišku būdu, t. y. naudojant ekologiškas natūralias žaliavas, kuriant gamybos technologijas, padedančias išvengti gamybinių atliekų, vandens išteklių naudojimo ir kt.
Kompanijos vadovas džiaugiasi, kad ,,Gijos“ veteranų, mačiusius šilto ir šalto, kolektyvas šiandien pildosi jaunais perspektyviais žmonėmis, kurių energija ir nuovokumas jau duoda rezultatus.
