Praėjusią savaitę pradėjome trumpų tiesioginių transliacijų ciklą, skirtą moterų ir vyrų grožio temoms aptarti. Šią savaitę su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistu Renaldu Vaičiūnu kalbėjome apie mitus, kuriais vis dar gaubiama plastinė chirurgija.
– Daugelis vis dar mano, kad bet kuri plastinė operacija kainuoja nesuvokiamus pinigus, kad tai yra labai brangu ir įkandama tik išrinktiesiems. Ką jiems atsakytumėte?
– Labai geras klausimas. Daugelis tų žmonių šiaip nežino, kiek kainuoja medicina. Visiems atrodo brangios plastinės, rekonstrukcinės ir estetinės chirurgijos paslaugos todėl, kad už jas pačiam reikia mokėti.
Plastinių operacijų kaina prasideda nuo 500 eurų ir baigiasi ties 6–7 tūkst. eurų.
Mūsų žmonės yra įsisąmoninę, kad medicina yra nemokama. Pavyzdžiui, niekas nežino, kiek kainuoja, tarkime, apendicito operacija. Jei tai palygintume, kaina nėra didelė, tačiau susideda daug dalykų: savikaina, klinikos uždarbis, gydytojo honoraras ir visa kita, tada kainos susidaro ne tokios jau ir mažos. Žinoma, priklausomai nuo to, kiek uždirbame.
Jei kalbėtume konkrečiai, jos prasideda nuo 500 eurų ir baigiasi ties 6–7 tūkst. eurų. Kaina priklauso nuo operacijos pobūdžio, kurioje klinikoje daroma, koks specialistas operuoja ir pan.
– Pakalbėkime apie vieną kitą populiariausią operaciją, pavyzdžiui, krūtų didinimas – kiek kainuoja tokia operacija?
– Kaina svyruoja nuo 2,5 tūkst. iki 3,7 tūkst. eurų, į šią sumą įtraukiant visą visumą: tiek kliniką, tiek specialistą, tiek implantus, liemenėlę, perrišimus ir pan. Sumos kaina labiausiai kinta dėl implantų – priklauso nuo to, kokie parenkami, nes yra labai skirtingi.
– Natūralu, kad per operaciją taikoma nejautra, žmogus nieko nejaučia. O kaip yra po operacijos, baigiant veikti vaistams ir pan., ar skauda?
– Yra operacijų, kur nereikia bijoti dėl skausmo, pavyzdžiui, – nosies operacija. Ne todėl, kad jos po operacijos neskauda, o todėl, kad nosis pusmetį dar būna nejautri. Iš vienos pusės blogai, nes atrodo kaip medinė, iš kitos – gerai, nes visiškai neskauda (šypsosi).
Kitos operacijos truputį skausmingesnės, na, ir natūralu, kad turi šiek tiek paskaudėti. Galima paskirti vaistus, kurie tą skausmą nuims. Nebus taip, kad visai nieko nejausite, bet tai tikrai nėra taip, kad reikėtų gulėti prikaustytam lovoje ir bijoti pajudėti. Ir, aišku, viskas priklauso nuo to, kiek žmogus pakantus skausmui.
– Dar vienas aktualus klausimas žmogui, besiruošiančiam plastinei operacijai, – randai. Tad kaip yra su randais – lieka jie ar ne?
– Čia vienas tų mitų, kad po operacijos nelieka randų. Ten, kur chirurgas perėjo su skalpeliu, tikrai lieka randas. Klausimas, koks jis lieka, kaip tą randą įkomponuoji ir pan. Dažniausiai plastinių chirurgijų apimtis išauga, nes turi pataisyti zoną, pavyzdžiui, prie lūpų kampo, bet prie lūpų kampo nepjausi – tada pjauni už ausies ir turi iki lūpų prieiti. Ir tai yra sudėtinga, bet tu gali paslėpti tą randą.
Koks randas bus, o kartais jie būna tikrai dideli, nelabai gali numatyti. Tokiu atveju yra keletas variantų: arba gydoma kokiomis nors ne chirurginėmis priemonėmis (silikoniniai pleistrai, tepalai ir t. t.), arba chirurginiu būdu, kai randas išpjaunamas ir bandoma jį vėl susiūti pakeičiant vadinamąsias tempimo linijas. Tačiau jis nėra panaikinamas, jis tik sumažinamas.
– Dažnai įsivaizduojama, kad lazeris yra visagalis. Ar galima juo panaikinti randus?
– Lazeriu galima nušlifuoti randą, sulyginti su odos paviršiumi, tačiau žymė vis tiek liks. Tačiau ją, pasitelkus kosmetiką, galima paslėpti.
– Kaip manote, kodėl plastinę chirurgiją vis dar gaubia tiek daug mitų? Ir kodėl žmonės jaučiasi nejaukiai, tarsi jaustų gėdą pasisakyti, kad yra pasidarę vieną ar kitą operaciją?
– Manau, kad taip yra dėl mūsų kultūrinių dalykų. Kitas dalykas, nors jau kelios kartos pasikeitė, vis dar įsivaizduojama, kad gyvename tokioje sistemoje, kai medicina buvo nemokama, o visa kita, kas buvo gražu ar pan., buvo gėdinga turėti. Tas požiūris po truputį keičiasi ir vis daugiau atsiranda žmonių, kurie apie tai kalba atvirai. Manau, laiko klausimas, kol visi supras, kad gražiai atrodyti ar pasidaryti kokią nors operaciją, kad jaustumeisi visavertis, jei pačiam žmogui to norisi, yra labai normalus dalykas.
Lazeriu galima nušlifuoti randą, sulyginti su odos paviršiumi, tačiau žymė vis tiek liks.
Skaitytojų klausimai:
– Ar verta veido patempimą daryti 25 metų moteriai?
– Kokio amžiaus darytis operaciją, nėra labai svarbu, nes operuojamas ne amžius, o problema. Labai retai, bet būna, kad net 25 metų žmogus atrodo kaip 50-ies, tuomet, manau, verta. Kaip minėjau per tiesioginę transliaciją, jei operacijos norima tik todėl, kad „visos draugės ką nors pasidarė“, tuomet, žinoma, neverta. Dažniausiai 25 metų žmogui veido pakėlimo operacija nereikalinga, nes tokio amžiaus asmenų dar nebūna paveikusi gravitacija.
– Kiek galima tikėtis, kad atsistatys nervas po rankos operacijos?
– Klausimas labai nekonkretus, nes nežinia, kokio pobūdžio ir kokioje vietoje nervas pažeistas. Be to, svarbu, po kiek laiko ir kaip jis buvo susiūtas. Tiesioginio, tikslaus atsakymo šiuo atveju negaliu duoti.
Kitą tiesioginę transliaciją, kurioje bus aptariamos vyrų grožio temos, kviečiame žiūrėti trečiadienį, spalio 31 d., 9.30 val.
