Interviu jie atskleidžia, iš kurios kūno vietos imami plaukai, po kiek laiko plikti pradėję žmonės gali džiaugtis vešliais plaukais ir kodėl neverta susigundyti mažomis tokių operacijų kainomis Turkijoje.
Įdomus faktas – savo įkurtoje klinikoje plaukų transplantacijos operaciją yra išbandęs ir vienas iš jos įkūrėjų – V.Škarnulis. Šiuo metu jis džiaugiasi vešlia barzda.
„Kai pastato tiltą – pirma inžinierius siunčia juo pereiti. Lygiai taip pat ir mes mąstėme – kad reikia išbandyti patiems tai, ką siūlysime savo pacientams“, – sakė V.Škarnulis.
– Kai kalbame apie plaukų transplantaciją, dažniausiai į galvą ateina pliktelėjusio vyro vaizdinys. O kaip yra iš tiesų: kas kreipiasi į Jūsų kliniką dėl plaukų problemų ir persodinimo?
V.Dockus: Mūsų klinikos koncepcija – plaukų klinika. Vadinasi, ji skirta visiems žmonėms, kurie turi problemų su plaukais. Moterys paprastai kreipiasi dėl plaukų slinkimo, kitų plaukų problemų. Visų pirma jas ištiriame ir nustatome priežastis, kodėl tie plaukai slenka. Tuomet skiriame gydymą, kuris būna ir medikamentinis, ir tam tikros procedūros. Kai kurioms skiriame ir plaukų transplantaciją. Vyrai kreipiasi dėl tų pačių priežasčių. Jiems taip pat viskas prasideda nuo slinkimo priežasčių nustatymo. Mes tikrai nepuolame kiekvienam pacientui daryti estetinių procedūrų. Visų pirma aiškinamės priežastis ir tik tada parenkame optimalų sprendimo būdą.
– Ar yra atvejų, kada po ištyrimo teko pasakyti klientui, jog nėra prasmės atlikti plaukų persodinimą?
V.Dockus: Tikrai yra. Būna, kad kreipiasi žmonės, kurie turi gretutinių ligų. Sakykime, problemų su skydliauke ar kitokių lėtinių susirgimų, kuomet plaukų slinkimą lemia ne genetika, o hormonų disbalansas. Tokiu atveju žmogų siunčiame pas kitus savo klinikos specialistus, pvz., dermatologus, endokrinologus, kurie skiria reikalingą gydymą. Tik tada, kai tas ligas žmogus susitvarko, galime kalbėti apie estetines procedūras.
– Grįžtu prie klausimo apie pacientus. Kokio amžiaus tai žmonės: jauni, vyresni? Turtingi ar nebūtinai?
V.Dockus: Jauniausias pacientas buvo 20 metų. Vyriausi – apie 60 metų. Į labai jaunus pacientus žiūrime atsargiai: pradžioje stengiamės gydyti konservatyviai, o plaukų transplantaciją atliekame tik tuomet, kai paciento plaukų slinkimas yra sumažėjęs ir, kai žinome, kad atlikę procedūrą turėsime gerą rezultatą. Tiesa, visiems be išimties skiriame prevencinį gydymą – jis reikalingas tam, kad po procedūros pacientams plaukai nebeslinktų (tie senieji, kurie neimplantuoti).
Dalis prevencinio gydymo yra medikamentai: tai pasaulyje patvirtinti vaistai, kurie veikia į plauko folikulą. Nesiplėsiu į detales, pasakysiu tik tiek, kad vienas iš medikamentų padeda blokuoti hormoną, sąlygojantį nuplikimą. Todėl daugiau žmogui nebeslenka plaukai. Ši dalis galioja tiek vyrams, tiek moterims.
Iš tiesų mes iki šiol dar patys bandome sau atsakyti, kas yra mūsų klientai? Buvome nustebę, nes kreipiasi labai įvairūs žmonės. Iš pradžių galvojome, kad tai bus tik labai pasiturintys vyrai. Bet taip nėra. Kreipiasi ir tie, kurių pajamos nėra labai didelės. Aišku, tam esame sudarę galimybes: turime sudarę sutartį su lizingo bendrove – už paslaugas galima išsimokėti dalimis. Nemažai žmonių naudojasi tuo. Jie nepermoka nei euro, mes sumokame banko mokestį.
Pastebėjome tendenciją, kad tarp mūsų klientų – daug lietuvių, kurie gyvena užsienyje. Savo šalyje jie nuvyksta pas gydytojus pasitarti dėl plaukų transplantacijos, sužino kainas. Tada paskambina arba parašo mums, sužino mūsų kainas ir sako: „Aš atskrendu“. Procedūrai iš svetur atvyksta tiek jau minėti emigrantai, tiek ir užsieniečiai. Viena iš svarbiausių priežasčių – gerai vertinami Lietuvos gydytojai ir niekuo neprastesnis vakarietiškų standartų servisas.
– Teko girdėti, kad šiuo metu viena populiariausių vietų pasaulyje darytis plaukų transplantaciją yra Turkija. Ar lengva konkuruoti su ilgesnį įdirbį šioje srityje turinčia šalimi?
V.Dockus: Taip, mūsų didžiausias konkurentas yra Turkija. Vien Stambule yra virš 330 plaukų transplantacijos klinikų. Viename mieste! Tai yra nežmoniškai didelis skaičius. Turkija apskritai lyderiauja plaukų transplantacijos industrijoje pasaulyje. Iki šiol daug žmonių ir iš Vakarų šalių skrisdavo ten darytis operacijų. Tačiau su Turkija yra tam tikrų niuansų: ten yra tikrai gerų klinikų. Bet tose gerose klinikose, kuriose dirba tikri gydytojai, kainos vakarietiškos. O ten, kur kainos gerokai mažesnės, procedūras atlieka ne gydytojai, bet asistentai, dažnai neturintys jokio medicininio išsilavinimo. Paprastai būna pasamdytas vienas gydytojas, kuris tik dėlioja „štampus“ į ligos istoriją – kad viskas būtų legalu.
Žmonės labai rizikuoja. Jie nuskrenda, bet klinikoje jų niekas prieš operaciją neištiria, nenustato priežasčių, kodėl plinkama. Tiesiog paima pinigus, atlieka operaciją, įsodina į lėktuvą ir išskraidina namo. Žmogus net nežino, ar tie plaukai jam prigis. Po to toks pacientas negali atvykti pas gydytoją pasikonsultuoti, pažiūrėti, koks progresas, kaip viskas gyja.
Pas mus, kaip ir visoje Europoje, viskas kitaip: pacientas priimamas, apžiūrimas, stebimas. Tai labai svarbus momentas, nes plaukų transplantacija nepasibaigia ties procedūra. Tai yra ilgas bendravimas su gydytoju ir bendras rezultatų siekimas.
– Gal galite plačiau papasakoti apie pačią procedūrą – plaukų transplantaciją?
V.Dockus: Jeigu yra tekę matyti visiškai nuplikusį senučiuką vyrą tikriausiai pastebėjote, kad galvos gale jis turi plaukų „lankelį“, vadinamą „karūnėlę“. Taip yra todėl, kad plaukų folikulai pakaušinėje galvos dalyje atsparūs hormonui, kuris lemia nuplikimą. Mes būtent tuos plaukų folikulus praretiname ir perkeliame bei implantuojame ten, kur trūksta plaukų. T.y. plauko folikulas yra paimamas su mikroaudinio gabaliuku ir įsodinamas ten, kur plaukai jau sunykę. Jis toliau auga, bet jau yra atsparus plikimo hormonui ir nebeišslenka visą gyvenimą. Visi plaukai imami iš donorinių vietų – pagrindinė yra ta pakaušinė galvos dalis. Teoriškai yra galimybė imti plaukus nuo krūtinės, kojų ir kitų kūno vietų, nes šitie plaukai taip pat neplinka. Tai daroma, jei neužtenka donorinių folikulų iš galvos odos.
– Ar yra apskaičiuota, kiek per vieną transplantaciją persodinama plaukų?
Tai priklauso nuo nuplikimo lygio. Jei nuplikimas nedidelis – tie vadinami „kampučiai“, „m“ raidė, tokiu atveju persodiname maždaug 3-3,5 tūkst. plaukų. Jeigu nuplikimas labai didelis, tada jau gali prireikti net ir 6 tūkst. plaukų.
– Kiek trunka transplantacija?
Klientams sakome, kad reikėtų paskirti bent jau vieną darbo dieną. Transplantuojant klinikoje dirbame nuo ryto iki 17-18 val. Kad ir koks kiekis plaukų svogūnėlių persodinamas, procedūra atliekama per vieną kartą.
Taikome vietinę (lokalią) anesteziją – panašią, kaip kad gaunate pas odontologą ar panašiu kitu atveju. Pacientas būna visiškai sąmoningas. Jis gali eiti į tualetą, valgyti (mes užsakome pietus). Žodžiu, jis visą dieną ilsisi ir mėgaujasi procedūra. Vieni pacientai snaudžia, kiti klauso muzikos ir pan. Kaip kam patinka ir norisi.
– Kaip vyksta gijimo procesas? Ar jis skausmingas?
Skausmo nesijaučia. Vieną dvi paras po procedūros būna šioks toks paperštėjimas. Dėl to mes visada įdedame į namus medikamentų. Bet iki šiol pacientai dažniausiai jų nenaudodavo. Žinoma, po transplantacijos kurį laiką viršugalvyje būna šioks toks patinimas – todėl, kad ten suleista anestezija. Tačiau kadangi procedūros metu ant galvos pacientui dedamas raištis (panašus į tokį, kurį tenisininkai naudoja žaisdami), tai skystis nenusileidžia žemiau kaktos ir žmogaus paakiai neužtinsta niekada. O pats anestetikas iš organizmo pašalinamas su šlapimu.
– Kada pacientas jau gali džiaugtis vešliais plaukais?
Trečią dieną po procedūros mes pacientą pasikviečiame į kliniką, nuimame tvarsčius ir išplauname galvą, pamokome, kaip tai daryti namuose. Kokią savaitę ar dvi reikia netrinti naujai implantuotų folikulų, truputį švelniau plauti galvą, naudojant vertikalius tapšnojamuosius judesius. Bet tai laikina. Po savaitės ar pusantros ant galvos jau nebelabai matosi, kad kažkas daryta – mikroskylutės užsitraukia per kelias dienas. Kai kuriems iki savaitės dar laikosi šioks toks paraudimas toje vietoje, kur buvo persodinti plaukai. Po to visi simptomai dingsta.
Ką svarbu žinoti: naujai implantuoti plaukai išslenka – bet jų ir nereikia. Mums reikia tų šaknelių, kurios yra įsodintos po oda. Po kelių mėnesių, kaip ir svogūnas, pasodintas darže, plauko folikulas pradeda dygti ir išauga tikrasis plaukas. Tačiau tam reikia kantrybės – tai neįvyksta po savaitės ar dviejų. Pilnas rezultatas pradeda matytis po pusmečio. O vešlius plaukus pacientas turi po maždaug 9-12 mėn.
– Ar tai priklauso nuo žmogaus genetikos: kaip jam auga plaukai, ar jie stori ir t.t.?
Taip. Tačiau dar svarbiau, ar pacientas laikosi mūsų gydytojų nurodymų. T.y. ar vartoja medikamentus, kurie skatina plaukų augimą, ar darosi PRP (trombocitais praturtintos plazmos) injekcijas į galvos odą. Yra daug faktorių. Tai dėl to rezultato reikia truputį palaukti. Be to, reikia naudoti prevencines priemones, kad senieji plaukai, kurie nebuvo liesti, toliau nepliktų.
– Ar visiems persodinti plaukai prigyja?
Visiems, jeigu kreipiamasi į licencijuotą kliniką, kuri ištiria priežastis, kodėl pacientas pliko. Nes jeigu žmogus bus nuplikęs dėl hormonų disbalanso po, pvz., skydliaukės šalinimo ir nuskris į Turkiją, kur jam padarys transplantaciją, tai faktas, kad plaukai neprigis. Todėl, kad jo būklė nebuvo genetinė androgeninė alopecija (plikimas). Plaukų transplantacija veikia tada, kai žmogus plinka dėl genetinių priežasčių.
– Gal galite pasakyti, ar persodinti galima tik savus plaukus, ar prigyja ir donoro plaukai?
Tik savi. Jeigu galėtų prigyti ir kito žmogaus, pasaulyje išsispręstų labai didelė problema.
– Teko girdėti, kad plaukų transplantaciją vienas Jūsų išbandė savo kailiu?
V.Škarnulis: Taip, buvau vienas pirmųjų mūsų klinikos pacientų. Seniai norėjau vešlios barzdos. Be to, norėjau turėti patirtį, kaip jaučiasi mūsų klinikos pacientai. Iš tiesų viskas pakankamai paprasta: skausmas buvo minimalus – tik įduriant anestezijos adatą. Lygiai kaip pas odontologą, kur irgi skausmingiausia procedūros dalis – adatos dūris. Visa kita vyko maloniai: klausiausi muzikos, audio knygų, o tuo metu man visą laiką darė plaukų transplantaciją. Į barzdą man buvo persodinti plaukai, paimti iš pakaušio. Jie prasiretino, bet iš esmės nesimatė, kad ten kažkas buvo daryta. Dabar nesimato, kad pas mane kažkas pasikeitė ant galvos, išskyrus, kad turiu daugiau barzdos. Kaip ir visi mūsų pacientai, sąžiningai laikiausi medikamentinio gydymo protokolo. Bet, matyt, dėl mano genetikos, man pilnas rezultatas – vešli barzda – užaugo jau po 4 mėn.
– Man kilo spontaniškas klausimas: ar priklauso transplantacijos sėkmė nuo paties plauko – jo struktūros, storio, spalvos?
V.Dockus: Nėra skirtumo. Transplantuojame ir žilus plaukus, šviesius, tamsius, storus, plonus. Be abejo su storais plaukais yra šiek tiek geriau – rezultatas būna gražesnis, nes jie storesni. Yra niuansų su labai garbanotais plaukais – juos visada sunkiau transplantuoti, todėl, kad jų šaknelė yra užsisukusi po odos sluoksniu ir yra didesnė tikimybė, kad nukirsi tą šaknelę išimdamas persodinimui. Tai reikalauja didesnio kruopštumo, todėl garbaniams procedūra užtrunka šiek tiek ilgiau. Bet viskas padaroma.
– Sakykite, kodėl vieni daugiau plinka, kiti mažiau? Ar lietuviai turi tik jiems būdingų dalykų, susijusių su plikimu?
Viskas priklauso nuo genetikos. Tiems, kuriems genetiškai užprogramuota plikti, tai prasideda labai anksti – kartais nuo 19-os. Kitiems plaukai praretėja tik nuo 35 m. Žinoma, tai priklauso ir nuo gyvenimo būdo, streso, mitybos. Bet, jeigu jau žmogaus genetika yra numačiusi jam stiprų plikimą, kad ir kaip sveikai jis gyventų, vis tiek nupliks.
Lietuviai šiuo atveju nėra kažkuo išskirtiniai. Aš gyvenau ir dirbau Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, tai iš patirties galiu pasakyti, kad plinkančių vyrų yra ir ten. Be abejo, plikimo tipas šiek tiek skiriasi tarp rasių, bet tarp europiečių – nelabai.
– Gal galite atskleisti, kuriems iš Lietuvos ir pasaulio įžymybių yra atlikta plaukų transplantacija?
V.Škarnulis: Tarp mūsų klientų yra Lietuvos šou elito atstovų. Bet jie kol kas nenori viešintis. Na, o pasaulyje turbūt žinomiausias plaukų transplantacijos atvejis yra Anglijos futbolo rinktinės puolėjo Wayne‘o Rooney. Jis 2011 m. Londone pasidarė plaukų transplantaciją, rezultatai akivaizdūs. Be to, jis buvo tas retas atvejis, nes šnekėjo apie tai labai atvirai. Tai labai išpopuliarino transplantaciją Anglijoje.
Iš tiesų yra kur kas daugiau žvaigždžių, kurie darėsi tokias operacijas, bet apie tai daug nešneka. Pavyzdžiui, dainininkas Robbie Williams, virtuvės šefas Gordonas Ramzis. Yra spekuliuojama, kad tokie įžymybės kaip aktorius Johnas Travolta, futbolininkas Davidas Beckhamas taip pat yra pasidarę plaukų transplantacijas. Tačiau jie apskritai apie tai nekalba.
– Kaip manote, kodėl iki šiol tai šioks toks tabu: žmonės (net įžymybės) nelinkę viešai pasakoti apie pasidarytą plaukų transplantaciją?
V.Dockus: Vyrai apskritai nenori pasakoti, kad jie darosi kažkokias grožio ir estetines procedūras. Tai atrodo tarsi nepriimtinas dalykas.
V.Škarnulis: Atrodo, kad kai tu pasakai tai (kad dareisi procedūrą – red. past.), tarsi pripažįsti, kad dėl to kompleksavai.
V.Dockus: Atsižvelgdami į tai, mes saugome pacientų privatumą. Neviešiname jų istorijų ir procedūrų rezultatų. Iš tiesų tai sąmoningai kliniką įkūrėme ne Vilniaus miesto centre, bet Lazdynėliuose. Vis dėlto stengiamės po truputį keisti visuomenės požiūrį į plaukų transplantaciją. Todėl ir viešiname šitą procedūrą. Suprantama, kad tai yra kompleksas. Bet jų nereikia bijoti. Kartais, kai juos pripažįsti, jie yra lengvai sutvarkomi ir tada tas kompleksas dingsta. Žmogui tikrai pagerėja psichologinė gyvenimo kokybė ir mes esame tik už tai.
Būna, pacientai grįžta pas mus ir sako, kad žymiai labiau pradėjo savimi pasitikėti. „Man, sako, darbo rezultatai pakilo, bare sulaukiu daugiau moterų dėmesio“. Ateina klientai su tortais švytintys ir tikina, kad po transplantacijos jų gyvenimas pasikeitė. Atrodo, toks nedidelis dalykas tie plaukai, bet žmogui tai daug reiškia.
– Pabaigai daugeliui aktualus klausimas – kainos.
V.Dockus: Bandome kiek įmanoma mūsų europietiškomis kainomis būti konkurencingi Turkijai. Paskaičiuojame taip, kad pacientas skrisdamas į Turkiją dar moka už bilietus. Plaukų transplantacijos operacija, jei nuplikimas nėra didelis, pas mus klinikoje kainuoja nuo 2200 eurų. Tiek mokama už visą paslaugos paketą: konsultaciją, medikamentus, PRP injekcijas ir pačią procedūrą. Pacientus mes pasiimame iš namų, užsakome jam pietus. Žmogus po to papildomai nebemoka nė cento.
