Apie kirpėjo profesiją mintimis dalijasi plaukų meistras Kęstutis Šaikus, Lietuvos kirpėjų čempionato pirmosios vietos nugalėtojas, konkursų „Keune Trend Collection“ ir „Auksinės Žirklės“ laimėtojas, taip pat įvairių tarptautinių kirpėjų konkursų laureatas.
– Kuo skiriasi plaukų stilistas nuo kirpėjo?
– Jeigu trumpai, tai atliekamų funkcijų kiekiu. Kirpėjo pagrindinė funkcija yra apkirpti klientą taip, kaip jis ar ji pageidauja. O plaukų stilisto užduotis yra pirmiausia parinkti individualiam žmogui tinkantį kirpimą, patarti, atsižvelgiant į žmogaus pageidavimus bei veido bruožus ar plaukų struktūrą, ir priėjus bendrą kompromisą apkirpti. Kitaip tariant, kirpėjas atlieka daugiau mechaninį darbą, o plaukų stilistas yra kūrėjas.
– Kokio tipo žmonėms reikėtų rinktis šį amatą?
– Vienos savybės negalėčiau išskirti. Kaip ir kiekvienam darbui, norint jį gerai atlikti, reikia vidinės motyvacijos ir meilės tam, ką tu darai. Žinoma, reikėtų domėtis mada, naujovėmis, turėti vaizduotę, kad galėtum improvizuoti išmoktomis technikomis, kuriant naujas, individualiam žmogui tinkančias variacijas.
Mūsų darbe taip pat praverčia tokios savybės, kaip atidumas, mandagumas ir gebėjimas išklausyti klientą, beje, nebūtinai su kirpimu susijusiais klausimais.
– Kokių įgimtų savybių reikia turėti norinti tapti plaukų stilistu? Gal kai kuriuos gebėjimus galima išlavinti?
– Reikia turėti skonį, nors aš manau, jog daugeliui tai įgimta savybė, kurią tiesiog reikia lavinti. Jeigu tik leisite rutinai užgožti jūsų mintis, visa tai išnyks net nespėjus pasireikšti. Todėl reikia nuolatinio judėjimo.
Mano supratimu, geras stilistas, parinkdamas šukuoseną ir spalvą, pirmiausia turi vadovautis jausmu. Tarkim, aš iš pradžių pajuntu, koks kirpimas ir spalva žmogui tiks, o tik po to įjungiu mąstymą ir galvoju, kodėl turiu taip daryti ir kaip tai įgyvendinti.
Didžiausiu stilisto piešu įvardinčiau išmoktas ar kažkur matytas, girdėtas „gero kirpimo“ taisykles. Taisyklės – kirpėjams, o stilistai turi būti kūrėjai.
– Kokius dalykus privalu išmanyti prieš pradedant dirbti?
– Mažų mažiausiai reikėtų išmanyti dizaino elementus, t. y. formas, tekstūras ir spalvas. Geriau suprasti formas padeda geometrijos žinios, o tekstūras galima pajusti ir pamatyti. Tam, kad suvoktum, kaip kuriamos spalvos, reikėtų įgyti spalvotyros žinių.
Geras stilistas, parinkdamas šukuoseną ir spalvą, pirmiausia turi vadovautis jausmu.
Išmokus derinti šiuos dizaino elementus, teoriškai kirpėjas yra pasiruošęs dirbti. Kitas etapas – praktika. Techniniai kirpėjų įgūdžiai įgyjami per treniruotes – kaip sporte. Prie viso to dar pridėkime šiek tiek psichologijos žinių ir gausime plaukų stilistą (juokiasi).
– O dažnai kirpėjams tenka pabūti „psichologais“?
– Dažniau nei jums gali atrodyti. Tiesiog turi labai gerai jausti žmogų, kada reikia pakalbinti, išklausyti, o kartais užtenka tiesiog supratingai kartu patylėti.
– Ar didelė konkurencija tarp jūsų profesijos atstovų?
– Labai! Sunku būtų rasti daugiabutį, kuriame nebūtų kirpyklos.
– Ką turėtų daryti naujai „iškeptas“ kirpėjas, kad pritrauktų klientų?
– Reikia būti labai kantriam ir tikėti, kad kada nors aplankys sėkmė. O kad tai įvyktų greičiau, kaip ir visur, reikia įdėti daug pastangų į profesinį tobulėjimą ir gebėti parduoti savo rezultatus. Tobulėti labai padeda dalyvavimas įvairiuose konkursuose.
Aš taip pat nuo to pradėjau. Teko įdėti nemažai pastangų, kad būčiau įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose konkursuose.
Nepaisant pasiekimų, ir toliau dalyvauju įvairiuose konkursuose ar įdomiuose renginiuose, projektuose.
Pavyzdžiui, balandžio 27 d. esu pakviestas į novatorišką menų sintezės projektą „Žmogaus metamorfozės garse“ (K. Šaikus yra pirmosios komandos vadas. – Red.), kurį vainikuos šukuosenos teatras.
Tai pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio renginys, kuriame turėsime kurti šukuosenas, atspindinčias žmogaus metamorfozes garse. Man teks būti ne tik plaukų stilistu, bet ir vienos iš šešių dalių režisieriumi!
– Kodėl plaukų stilistai dalyvauja konkursuose? Ar po jų padaugėja klientų?
Privalu tiksliai išsiaiškinti ir ištaisyti. O įtikinėti, jog „viskas čia gerai ir madinga“ tikrai neverta.
– Konkursai padeda tobulėti, įgauti naujos patirties ir pasitikėjimo. O kai laimi, būna smagu pasidžiaugti, kad visos tos darbo valandos nenuėjo perniek, kad kolegos ir žiūrovai vertina tavo pastangas, kad komanda, su kuria dirbi, ne tik supranta tave kaip kūrėją, bet ir koja kojon žengia su tavim ta pačia kryptimi.
Taip pat skaitykite: Grožio salonas – psichologo kabinetas: kodėl atsiveriame savo kirpėjui
Žinoma, klientai pasiektų rezultatų nepraleidžia pro akis. Laimėjimai tampa tarsi garantija, kad gausi kokybišką paslaugą.
– Kur ir kaip galima įgyti kirpėjo amato žinių? Gal užsienyje kokybiškesnės studijos?
– Yra daug mokyklų ir įvairių kursų, kuriuose įgysite reikiamų žinių ir gausite pažymėjimus ar diplomus; gabesniems gali užtekti tiesiog prie meistro pastovėti – visiška demokratija. Iš principo viskas priklauso nuo mokinio, jo motyvacijos ir pasiryžimo dirbti. Į užsienį geriau važiuoti jau tobulintis, o pradėti galima ir Lietuvoje – bus žymiai pigiau ir tikrai ne prasčiau.
– Retkarčiais priimate pas save praktikantus. Kam jums tai?
– Naujos galvos, naujos mintys (juokiasi). Ne tik jie iš manęs mokosi, bet ir aš iš jų. Be to, mokydamas kitus ir pats tobulėji, taip pat smagu perduoti savo žinias kitiems, pasidalyti savo atradimais.
– Kas yra praktiškiau: būti universaliu kirpėju ar specializuotis ir, tarkim, kirpti tik vyrus?
– Nėra taisyklės, nuo ko pradėti ar į ką konkrečiai orientuotis, bet aš pasisakau už profesionalus. Mano siūlymas yra pirmiausia išmokti kažkokį vieną dalyką idealiai ir tada palaipsniui plėsti specializaciją.
– Jūsų nuomone, kas svarbiau klientams: stilisto vardas (žinomumas) ar kaina?
– Manau, klientui svarbiausia yra rezultatas. Tikėtina, kad kuo žinomesnis stilistas, tuo didesni darbo įkainiai, tačiau nei viena, nei kita nelemia kliento pasitenkinimo lygio.
Žmonės mėgsta rinktis, išbando įvairius variantus. Surištom rankom dar nė vieno neatvedė ir tikrai nė vieno nenubaudė už nelojalumą stilistui (šypsodamasis merkia akį).
– Kokie dalykai gali pradanginti klientus akimirksniu?
– Garsiam stilistui – puikybė, o pradedančiajam – amato neišmanymas.
– Kaip reikėtų elgtis, jeigu po kirpimo klientas akivaizdžiai nepatenkintas? Bandyti įtikinėti, kad kirpimas labai tinka?
– Mūsų darbe visada viską galima pataisyti, todėl jei žmogui nepatiko rezultatas, nebijokite klausti, kas konkrečiai nepatinka. Privalu tiksliai išsiaiškinti ir ištaisyti. O įtikinėti, jog „viskas čia gerai ir madinga“ tikrai neverta. Gal tuo metu ir išvengsite konflikto, bet klientas tikrai nesugrįš.
– Ką patartumėte tiems, kurie šiuo metu svarsto, ar rinktis kirpėjo amatą?
– Siūlyčiau pirmiausia pačiam sau sąžiningai atsakyti, kodėl (ir ar tikrai) to norite. Esant galimybei, rekomenduočiau nueiti pas pažįstamą kirpėją ir tiesiog pabūti šalia. Pas mus nėra „normalių“ darbo valandų, pavyzdžiui, vienai klientei patogu į kirpyklą ateiti ryte prieš darbą, kitai – po darbo, trečiai tobulai tiks per pietų pertrauką, o ketvirta pageidauja, kad ją priimtum tik per išeigines. Ir derinamės!
Tad labai dažnai mes pradedam anksčiau nei visi „normalūs žmonės“, ir baigiam vėliau bei dirbame per išeigines, o pietaujame... Na, kai atlieka laiko. „Padirbėjus“ taip savaitę, atsakymas į klausimą „ar verta“ turėtų greičiau išaiškėti.