Kosmetikos priemonės – deficitas
Šiandien turime viską, apie ką prieš tris dešimtmečius buvo galima tik pasvajoti: galybę kosmetikos, plaukų formavimo ir priežiūros priemonių, plaukų dažų – jų atspalvių tiek daug, kad dažnai ir pasimetame, kokios spalvos plaukų norime. O tada, prieš trisdešimt metų, kaip pasakojo plaukų stilistė L.Povilavičiūtė, visos kosmetikos priemonės, įskaitant ir skirtas plaukams formuoti, prižiūrėti, dažyti, buvo deficitas.
„Tuo laiku daugiausia vyravo natūralių dažų – chna ir basmos – atspalviai, buvo ir blondinių, nes plačiajai klientūrai kitų atspalvių dažai nebuvo prieinami.
Vėliau, kokiais 1993–1995 m., atsirado pirmieji „Londa Color“ dažai. Tada moterys jau turėjo galimybę pasirinkti iš daugiau atspalvių, gilintis į mados tendencijas, iš kirpėjų reikalauti spalvų, kurios tą sezoną madingiausios. Atsirado ir tokie terminai kaip „madingiausi kirpimai“, „madingiausios spalvos“, – pasakojo L.Povilavičiūtė.
Šiandien dauguma moterų gali leisti sau lankytis grožio salone, turėti savo plaukų stilistą. Pašnekovės teigimu, iki 1991 m. veikė tik valstybiniai salonai-kirpyklos ir tuo metu ne visos moterys turėjo galimybę į juos patekti.
„Vietas grožio salonuose užimdavo ministerijų, Vyriausybės sekretorės, aukštas pareigas einančios moterys. Jos turėjo prieinamumą, prioritetą, tad tuo ir naudojosi. Tos moterys, kurios tokios galimybės neturėjo, viską darėsi pačios namuose. Tiesa, ilgainiui moterys vis daugiau ir dažniau ėmė juose lankytis, tad augo poreikis ir pačių grožio salonų“, – pasakojimą tęsė pašnekovė.
Cheminis visada buvo „ant bangos“
Pasak plaukų stilistės, tuo laiku vyravo trumpesni kirpimai, ilgiausi plaukai buvo iki menčių, visi kiti – iki pečių linijos. Tarp populiariausių – karė, „pažas“ – tankūs kirpčiai ir iki smakro pakirpti plaukai, „italianka“ – per visą ilgį iškarpyti plaukai.
Moterys mėgo cheminį. Jis, L.Povilavičiūtės teigimu, visada buvo „ant bangos“. „Dabar moterys ištroškusios natūralumo ir nieko nenori daryti su plaukais, cheminį nešioja kaip suformuotą šukuoseną. O anksčiau cheminis buvo kaip pagalbinė priemonė šukuosenai suformuoti, kad ji ilgiau laikytųsi“, – paaiškino pašnekovė.
Tuo metu pagalbinės priemonės šukuosenai suformuoti buvo plaukų suktukai, žnyplės ir daug lako. Plaukų stilistės teigimu, šukuosenos nebuvo lengvos, natūralios. Priešingai, jos buvo gana sunkios, jas formuojant būdavo naudojama daug lako. Tiek daug, kad šukuosenos net išsilaikydavo keletą dienų.
Viena ryškiausių tendencijų – „čiubas“
L.Povilavičiūtės teigimu, anuomet labai madingi buvo vėlimai, moterys labai iškeldavo pakaušį, kirpčiai būdavo kaip stogeliai – prišiaušti, iškelti, suformuoti laku.
„Ir pačios moterys taip darėsi, ir mes, kirpėjos, laikėmės tendencijos, kad kirpčiai turėtų pabrėžti individualumą. Tokius prišiauštus kirpčius vadindavome „čiubu“. Net nežinau, iš kur tas žodis atsiradęs, bet tada jį dažnai vartodavome.
Apskritai tada mes vartojome labai daug žydiškų žodžių, nes tuo metu Vilniuje buvo daug žydų kirpėjų – tiek moterų, tiek vyrų. Jie įvesdavo kai kuriuos terminus, mes net nežinodavome, ką jie iš tiesų reiškia“, – šypsodamasi senus laikus prisiminė pašnekovė.
Aksesuarai – „špilkutės“, žnybtukai
Pasak plaukų stilistės, pieš tris dešimtmečius įvairūs plaukų aksesuarai dar nebuvo madingi.
Moterys, kurios turėjo ilgus plaukus ir formuodavo šukuosenas, darydavosi ir vadinamąsias kriaukles, naudojo „špilkutes“, žnybtukus. Papuošalų į plaukus dar nedėdavo.
Vėliau, kaip matyti ir iš tuo metu populiaraus žurnalo „Banga“, madingi tapo aukštai sukelti suveltų plaukų kuodai. 1992-ųjų žurnalo numeryje Juozas Statkevičius rašė, kad tą sezoną į madą sugrįžo septintasis dešimtmetis, atsispindėjęs ne tik drabužiuose, bet ir plaukuose, o gražiausia to sezono šukuosena jis pavadino suveltą aukštai pakeltų plaukų kuodą.
Paklausta, ar tuomet dar nebuvo naudojamos vadinamosios plaukų šukos, kuriomis būdavo galima suimti plaukus ir sukelti juos į viršų, pašnekovė sakė, kad šis aksesuaras atsirado vėliau ir buvo itin populiarus apie 1996–1997-uosius.
„Tada moterys, kurios turėjo ilgus plaukus, labai dažnai jas naudodavo – susisukdavo plaukus suktukais ir susikeldavo prisegdamos tomis „šukomis“, – paklausta apie šį plaukų aksesuarą, sakė L.Povilavičiūtė.
– Jei lygintume šiuos laikus su laikais prieš tris dešimtmečius, tada nebuvo, nei kuo puoštis, nei priemonių plaukams, bet moterys kur kas daugiau dėmesio skirdavo šukuosenai formuoti, nei tai daroma šiandien. Dabar daugiau dėmesys skiriamas plaukams gydyti.“
