Pėdų odos ir nagų problemos daugeliui yra intymi tema, apie kurią nesame linkę kalbėti garsiai, o pajutę negalavimus ar skausmą, praktikuojame savigydą pagal senovės liaudies patarimus arba, jau gerokai uždelsę, kreipiamės į chirurgus.
Podologijos terminas ypač populiarus užsienyje, kaip nechirurginis probleminių pėdų gydymas, tačiau Lietuvoje, kol kas podologijos meistru gali pasivadinti tik vienetai.
– Lina, kas paskatino domėtis ne tradiciniu pedikiūru, o probleminių pėdų priežiūros paslaugomis?
– Daug metų dirbau valstybės tarnautoja, atsakinga už itin svarbių sprendimų priėmimą valstybės labui, tačiau ilgainiui supratau, kad noriu padėti žmonėms tiesiogiai. Turėjau nepaaiškinamą trauką ir interesą mokytis naujo amato, kuris vienytų sveikatos gerovę bei bendravimą su žmonėmis, tačiau tvirtai žinojau: nenoriu būti vien grožio specialistė, noriu padėti žmonėms pasijusti geriau.
Stebėjau artimuosius ir draugus, bandžiau išsiaiškinti, kokių paslaugų trūksta Lietuvoje, taip pat įkvėpė ir paskatino sesers pavyzdys – ji yra sėkminga šios specialybės atstovė Olandijoje.
– Apie podologijos mokslą Lietuvoje yra nedaug informacijos internete. Kur mokėtės šios specialybės?
– Kai nusprendžiau kardinaliai pakeisti savo karjeros kryptį, žinojau, kuria linkme eisiu, tačiau taip pat nustebau, neradusi pakankamai informacijos lietuvių kalba apie podologijos mokslą. Tuo metu vienintelė galimybė buvo baigti studijų programą, kuri vadinosi „Pėdos priežiūros paslaugos teikėjas“ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, tačiau ji buvo laikina, dabar tokios programos jau nėra.
Vėliau, šios specialybės pradininkų Klaipėdoje dėka, turėjau garbę mokytis iš žymiausio podologijos meistro Europoje vokiečio Dieterio Baumanno. Po įtemptų mokslų ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo supratau, kad probleminių pėdų priežiūros paslaugos yra tai, kas man patinka ir reikalinga žmonėms.
– Probleminės pėdos – kas tai? Dėl kokių negalavimų žmonės kreipiasi dažniausiai?
– Jei statistiškai, daugiausia sulaukiu klientų, kenčiančių dėl nuospaudų, įauginėjančių nagų, ragėjančių padų. Neretai sulaukiu ir savigyda užsiimančių žmonių, kurie bandė namų sąlygomis atsikratyti nagų ar odos grybelio, kuriems reikia šalinti skausmingas padų karpas, koreguoti deformuotus nagus. Šias ir daugiau problemų, susijusių su pėdų oda bei nagais, apibendrina probleminių pėdų terminas.
– Kaip pavyko įgyvendinti svajonę per palyginti trumpą laiką – atidaryti studiją?
– Tai buvo beribio smalsumo ir rūpesčio žmonėmis vaisius (juokiasi). Studija Kaune duris atvėrė prieš kiek daugiau nei pusę metų. Socialiniuose tinkluose pradėjusi dalintis savo žiniomis su auditorija, klientų vis gausėjo. Dažnai tekdavo namo grįžti vėlai vakare, o klientus registruoti kelioms savaitėms į priekį. Tai kaskart man įrodydavo, kad tai, ką darau, yra tai, ko reikia tiek mažiems, tiek suaugusiems ir seneliams.
– Nuo kokio amžiaus ir kokių priežasčių pradeda kamuoti pėdų negalavimai?
– Su pėdų problemomis susiduria tiek kūdikiai, tiek senjorai, tiek paaugliai, tiek suaugę, ypač nėščiosios ir sportininkai. Amžiaus intervalas platus.
Konsultuojasi ir jaunos mamos, kaip teisingai kirpti mažylių nagus, kreipiasi paaugliai ir besilaukiančios moterys, kurios dėl hormonų kaitos patiria pėdų diskomfortą. Taip pat sportininkai, kurie dažniausiai kenčia nuo traumų, kurios paveikia nagus.
Apsilanko ir jaunos panelės, kurios dėl aukštakulnių dėvėjimo arba dažno ilgalaikio nagų lakavimo pastebi grybelį ar kitus pakitimus.
Tačiau jautriausia grupė – senoliai. Pas juos važiuoju ir į namus, esant reikalui, kadangi seni žmonės neturi pajėgumų ir sveikatos prižiūrėti savo pėdas, rūpintis ragėjančiais nagais ir padais. O liūdniausia, kad jie apie tai išvis stengiasi nekalbėti, o slepia pėdas apavuose, nes nedrįsta paprašyti pagalbos ar tiesiog informuoti artimuosius. Dažnai būtent šios problemos riboja senelių judėjimo laisvę bei, žinoma, emocinę būklę.
– Kaip dirbate per karantiną?
– Bendrauju su auditorija, dalinuosi patarimais ir pėdų problemų prevencijos rekomendacijomis socialinėse medijose, toliau gilinu savo ekspertines žinias bei mėgaujuosi šeimos kompanija ir priverstinėmis atostogomis (šypsosi). Žinau, kad anksčiau ar vėliau viskas bus gerai, o ypač, jei užsiimi tuo, kas teikia džiaugsmą ne tik pačiam, bet ir palengvėjimą kitiems.
