Profesorius Benjaminas Ascheris – vienas tituluočiausių tarp jų. Viešėdamas Vilniuje šis praktikas, teoretikas, naujų metodikų kūrėjas Prancūzijos ambasadoje vykusioje konferencijoje supažindino Lietuvos medikus su botulino toksino preparatų naujovėmis, „Northway“ medicinos centre surengė praktinį seminarą.
– Esate vienas pirmųjų Europos gydytojų, ėmusių botulino toksinu jauninti moterų veidus. Tai buvo seniai, prieš dvidešimt metų. Per tą laiką ši medžiaga tapo daugybės dailiosios lyties atstovių gyvenimo dalimi, tačiau priešininkų visada turėjo ir tebeturi. Visgi jų balsus užgožia džiaugsmingi raukšles išsilyginusių moterų krykštavimai...
– Kai botulino toksinu pradėjome lyginti raukšles, buvome absoliučiai tikri, kad elgiamės teisingai. Apie jo poveikį jau buvo daug žinoma, nes šią medžiagą gydytojai naudojo gydydami įvairias ligas, pavyzdžiui, susijusias su nevalingu ir skausmingu raumenų susitraukimu. Suleistas į juos botulino toksinas blokuoja nervinius impulsus, todėl raumenys atsipalaiduoja. Kolegų medikų patirtis grožio srities specialistams labai pravertė ir suteikė pasitikėjimo. Juolab nėra reikšmingo šalutinio poveikio. Bet jūs teisi: vis dar sklando mitų apie botulino toksino, naudojamo injekcijoms, pavojų. Pavyzdžiui, girdėjau kalbant, kad dėl jo, suleisto į kaktą, pasmunka antakiai ir užkrinta vokai. Kažkada gal taip ir yra nutikę, bet šiandien estetinės medicinos profesionalai jau labai gerai perpratę toksino taikymo subtilybes. Dar vienas mitas – kad jis paveikia smegenis. Visiška kvailystė! Nėra nė vieno oficialiai dokumentuoto tokios įtakos fakto. Manau, iki šiol dalis žmonių vertina botulino toksiną neigiamai dėl to, kad jis – toksinas. Pačioje pradžioje buvo padaryta klaida pristatant šią medžiagą visuomenei: jei būtų buvę labiau akcentuojama, kad ji – vaistas, būtų susiformavusi kitokia nuomonė. Pavadinčiau tai viešųjų ryšių darbo broku.
– Daugeliui botulino toksinas ir botoksas – vienas ir tas pat, tačiau turbūt verta patikslinti, kad, be „Botox“, yra ir kitų preparatų, kuriuos gamina skirtingos kompanijos. Ar turėtume į tai atsižvelgti rinkdamosi jauninimosi procedūrą?
– Iki šiol estetinė medicina naudojo amerikiečių, prancūzų ir vokiečių preparatus „Botox“, „Dysport“, „Vistabel“, tačiau į Europos ir JAV rinkas ateina du nauji žaidėjai iš Pietų Korėjos ir Kinijos. Azijoje estetinės medicinos procedūros labai populiarios ir Azija jau lipa ant kulnų šiuo metu pirmaujančioms Jungtinėms Valstijoms. Noriu pabrėžti: geras praktikas, išmanantis odos fiziologiją, veido anatomiją ir žinantis, kaip toksiną dozuoti, gali dirbti su skirtingais preparatais ir pasiekti nepriekaištingą rezultatą. Visgi kiekvienas specialistas kam nors simpatizuoja labiau. Aš „ferariu“ pavadinčiau „Dysport“.
– Ar sutiksite, kad per prabėgusius dešimtmečius pasaulyje atsirado, galima sakyti, nauja rasė, kurios absoliuti dauguma – moteriškosios lyties atstovės. Jų odos spalva skiriasi, bet jas vienija tam tikras veidų panašumas. Nenatūralūs veidai...
Visame pasaulyje gatvėmis vaikšto daugybė moterų, kurių veidams kas nors padaryta, bet žmonės to nepastebi, nes jos atrodo absoliučiai natūraliai.
– Dėl to kaltinti plastinę chirurgiją ir estetinę mediciną būtų neteisinga. Specialistas negali sukarikatūrinti veido, jei žino, kaip išsaugoti natūralumą, jei išmano savo darbą, nėra crazy ir randa kontaktą su pacientais. Plastinės chirurgijos gydytojui šiandien keliami daug aukštesni reikalavimai nei prieš du dešimtmečius, kai dominavo operacijos. Dermatologija ir estetinė medicina tapo jo darbo sritimis. Kaip chirurgas, esu sutrikęs, kad nūnai 80 procentų to, ką darau, – estetinės medicinos procedūros, tačiau tokia realybė. Grįžtant prie jūsų klausimo apie „naują rasę“, visame pasaulyje gatvėmis vaikšto daugybė moterų, kurių veidams kas nors padaryta, bet žmonės to nepastebi, nes jos atrodo absoliučiai natūraliai. Krinta į akis tik tie veidai, kurie byloja, kad būta pašalinio įsikišimo, bet tokių – mažuma, o žiniasklaida jiems perdėtai dėmesinga.
– Ką dėl tokių veidų reikėtų kaltinti – crazy gydytojus ar crazy pacientes?
– Kiekvienas pacientas turi jausti, kad gydytojas kontroliuoja padėtį. Iš kitos pusės, svarbu, kad specialistas labai gerai suprastų, ko pacientas tikisi, ir nespaustų daryti to, kas nėra jo prioritetas. Tarkim, aš matau, kad moters oda paglebusi, ir man norėtųsi ją pastangrinti, tačiau moteris pas mane atėjo ne dėl jos, o dėl akių. Galiu su ja pasikalbėti apie glebumą, galiu suteikti informacijos, ką įmanoma padaryti, tačiau jos tikslas, atvedęs ją pas mane, yra mano orientyras. Renkasi pacientė. Blogai, jei gydytojas sukuria situaciją, kai žmogus nebežino, ką jam daryti. To neturi būti. Kiekvienu atveju būtina atlikti išsamią pageidavimų ir galimybių analizę paisant saugumo kriterijaus.
– Gal galite paminėti vieną kitą garsią Prancūzijos moterį, kurioms kliūva nuo žiniasklaidos ir publikos už tai, kad persistengė jaunindamosi?
– Būtų neetiška, jei paviešinčiau jų vardus, tačiau jūs galite lengvai jas identifikuoti. Pavyzdžiui, daug rašyta apie vienos garsenybės lūpas... Būta ir odos patempimo klaidų – gerai, kad bėgantys metai jas padarė ne tokias matomas. Bet turiu pripažinti, kad tie veidai tapo mūsų profesijos antireklama.
– Vienas populiariausių būdų pasijauninti – veido odos patempimas. Moterys visomis įmanomomis priemonėmis kovoja su jos glebumu, raukšlėmis, tačiau šiandien specialistai akcentuoja, kad ne mažiau svarbu atkurti veido tūrį...
– Štai kodėl reikalinga kruopšti, detali analizė, kokie procesai kalti dėl konkretaus veido senėjimo. Jį gali skatinti raumenų susitraukimas, odos glebimas, paviršiaus pokyčiai, audinių tūrio praradimas... O geriausią rezultatą gali sukurti įvairių dermatologijos, estetinės medicinos ir plastinės chirurgijos priemonių kompleksas.
– Ką pagalvojate matydamas veidą, kurio savininkė aiškiai ignoruoja estetinę mediciną, jau nekalbant apie plastinę chirurgiją?
Oda – organas, kuriuo taip pat privalu visą gyvenimą rūpintis ir kaskart atsižvelgti į jo poreikius tuo momentu. Ši kryptis – dėmesys odos sveikatai – šiandien labai aktuali ir ji bus tokia ateityje.
– „Jeigu jai taip gerai – puiku!“ Tačiau noriu, kad kuo daugiau moterų suprastų: rūpinimasis savo oda – tai rūpinimasis jos sveikata! Juk norėdamos išlaikyti gražų kūną moterys sportuoja? Norėdamos būti tikros, kad nesusirgo ginekologine liga, daro tyrimą? Oda – organas, kuriuo taip pat privalu visą gyvenimą rūpintis ir kaskart atsižvelgti į jo poreikius tuo momentu. Ši kryptis – dėmesys odos sveikatai – šiandien labai aktuali ir ji bus tokia ateityje. Esminė žinia ir grožio srityje dirbantiems gydytojams, ir jų pacientams: svarbiausia – užtikrinti estetinių tikslų ir sveikatos pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu labai vertos dėmesio priemonės, priklausančios kosmeceutikų grupei (tai produktai, turintys daug biologiškai aktyvių komponentų ir pagal savo poveikį artimi vaistams – red.). Tikrai geras tokios kosmetikos pavyzdys – prancūzų ekspertų sukurta „Universkin“. Grožio specialistui ji leidžia iš aktyvių šviežių komponentų žmogaus akivaizdoje paruošti unikalų, būtent jo odos poreikius (kurie išsiaiškinami testuojant) atitinkantį derinį. Sukurtą produktą vėliau galima modifikuoti atsižvelgiant į odos būklę. Kitaip tariant, „Universkin“ nėra adaptuota statistinei sausai, riebiai, jautriai odai kaip kosmetika, kurią perkate parduotuvėse ir vaistinėse, ji pritaikoma būtent jums. Man labai patinka ši idėja.
– Kokias dar naujienas išskirtumėte?
– Kadangi labai sustiprėjęs dėmesys odos puoselėjimui ir sveikatai, svarbiomis mūsų srities investuotojomis tapo farmacijos kompanijos, dėl to veriasi naujų puikių perspektyvų. Vyksta labai įdomi grožio srities demokratėjimo evoliucija: ji darosi prieinama vis didesniam skaičiui žmonių. Toliau didėja minimaliai invazinių procedūrų – botulino toksino ir užpildų – populiarumas.
