Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Psichologė Miglė Motiejūnė: kokią įtaką mūsų elgesiui turi drabužiai?

Įprastai apie madą girdime labai blogai arba labai gerai. Mada pristatoma kaip viena valgymo sutrikimų ir nereikalingo vartojimo priežasčių. Tačiau tuo pat metu sekame madą ir neišvengiamai ją vartojame vėl ir vėl, kai susidėvi mylėti drabužiai. Nepaisant to, kad mados tendencijos gali gerokai paklaidinti, ieškojimas asmeninio santykio su mada gali prisidėti prie psichologinės gerovės.
Miglė Motiejūnė (kairėje) – apie tai, kokią įtaką mūsų elgesiui turi drabužiai
Miglė Motiejūnė (kairėje) – apie tai, kokią įtaką mūsų elgesiui turi drabužiai / 123rf.com ir asmeninio archyvo nuotr.

Daugiau psichologės Miglės Motiejūnės straipsnių galite rasti tinklaraštyje „Sąmoninga šeima“.

Sekant madą gali atsiverti daugiau socialinių galimybių

Nors norėtume būti pasitinkami pagal protą, aplinkiniai mus dažniau vertina pagal išvaizdą. Retai kas turi tiek laiko, kad galėtų išklausyti kito žmogaus gyvenimo istoriją ir jį pažinti. Tad kurdami santykius, ieškodami darbo, bendraudami su klientais, apie save pasakojame savo apranga. Taip drabužius naudojame daryti įtakai bei atskleisti savo asmenybei.

Šiandien itin madingais laikomi individualumas ir savitas skonis. Tiesa, unikalumą įprastai padiktuota nuomonės formuotojai ar prabangūs aukštosios mados namai, nes dar nuo mamutų laikų mes linkę kopijuoti elgesį tų, kurie turi statusą. Tai dalis protėvių palikimo, kuris padeda išlikti bendruomenėje iki šiol.

Kuo geriau atkartojame tuos, kurie turi galią, tuo didesnė tikimybė, kad patys gausime šlovės spindulių ir priėjimą prie resursų (šiandien tai – galia ir pinigai). Todėl rinkdamiesi savo stilių mėgdžiojame tuos, kurie mums turi didžiausią įtaką.

Vieniems tai – žinomi modeliai ir vardiniai drabužiai, kitiems – nuomonės formuotojų stilius. Tretiems – tai, kas lengvai prieinama ir matoma prekybos centrų vitrinose. Bet kuriuo atveju, kuo geriau mums pavyksta atkartoti tam tikros žmonių grupės stilių, tuo geriau esame šios grupės priimami. Tai gali reikšti, kad lengviau pavyksta užmegzti pokalbį su nepažįstamais, kolegos dažniau kviečia mus drauge pietauti arba gauname norimą darbą.

„Išsiskirk iš minios“ – ar tikrai tai padeda?

Individualumas, savitas skonis – tai, kas šiuo metu laikoma madinga. Tiesa, unikalumą įprastai padiktuota nuomonės formuotojai ar mados namai. Todėl mūsų bandymuose išsiskirti nieko išskirtino nėra.

Žinoma, yra įžymybių, kurios įremia rankas į šonus ir teigia, kad nesiklauso mados tendencijų ir turi savo stilių. Tiesa, statusą turintiems žmonėms priešintis nusistovėjusiai madai nėra sunku. Žinomumas leidžia eksperimentuoti ir už šiuos eksperimentus nebūti pasmerktam. Tad iki tol keistu laikytas stilius gali tapti populiariu, jeigu pasirenkamas žinomo žmogaus. Taip gatvės mada – suplyšę džinsai, nudėvėti drabužiai, vertinta kaip skurdo ženklais, tapo prabangos preke.

Vida Press nuotr./Alessandra Ambrosio
Vida Press nuotr./Alessandra Ambrosio

Taigi „būk kitoks ir išsiskirk“ veikia statusą turintiems žmonėms. Mažiau įtakos turinčiųjų mados eksperimentai dažniau lieka nesuprasti.

Drabužiai gali padėti keisti elgesį

Apranga ir aksesuarai ne tik daro įtaką tam, kaip kiti mus vertina. Tyrimai rodo, kad drabužio kirpimas ir spalva gali veikti mūsų būseną ar net darbo našumą. Pastebėta, kad, tiriamųjų paprašius vilkėti laboratorijos darbuotojo / tyrėjo chalatą, jų dėmesio koncentracija buvo geresnė nei tų, kurie vilkėjo mažiau įpareigojančius drabužius.

Kitame tyrime pastebėta, kad sportininkų komandos, kurios vilki tamsią aprangą, pasižymi agresyvesniu elgesiu nei tos, kurios vilki kitos spalvos drabužius.

Tai, kad drabužiai ir aksesuarai veikia mūsų elgesį, žinoma nuo pirmykščių bendruomenių. Kūno puošyba ir veidą dengiantys piešiniai buvo dažna, ypač tarp karių. Manoma, kad atrodydami taip pat, kaip mūsų gentainiai, mes linkę mažiau varžyti savo elgesį, kartais net elgtis agresyviai.

Kita vertus, tam tikri drabužiai ar spalvos turi simbolinę reikšmę, todėl veikia mūsų būseną. Todėl laboratorijos chalatas, siejamas su kruopštumu, padeda sutelkti dėmesį, o tamsi apranga, kuri leidžia būti mažiau pastebimam, iššaukia agresyvų elgesį.

Tyrimai rodo, kad drabužio kirpimas ir spalva gali veikti mūsų būseną ar net darbo našumą.

Žinoma, tai nereiškia, kad norint pasiekti geresnių rezultatų į darbą reikėtų vilktis laboratorijos chalatą. Tačiau tai gali reikšti, kad griežto kirpimo drabužiai, kurie siejami su formalumu, gali padėti sutelkti dėmesį į užduotį. Šis principas veikia ir kitose gyvenimo situacijose.

Jei planuojame jaukų vakarą su artimais draugais, tinka judesių nevaržantys drabužiai, kurie padeda atsipalaiduoti ir atsiskleisti, o štai atviri bei kūną atidengiantys drabužiai padeda pasijusti seksualiam ir turinčiam daugiau galios.

Kaip atrasti savo santykį su drabužiais?

Kadangi drabužiai veikia mūsų emocijas, matavimosi kabinoje turėtume atkreipti dėmesį ne tik į vaizdą veidrodyje, bet ir į pojūtį, kurį drabužis suteikia. Taip pat įvertinti, kokioje aplinkoje ketiname drabužį dėvėti ir kokią emociją norime jausti.

Tiesa, drabužiai gali daug daugiau nei tai. Pavyzdžiui, padėti pajausti kontrolę, kai jaučiamės nesaugūs, suteikti pasitikėjimo ar atpalaiduoti. Tam tikri simboliai, užkoduoti drabužiuose, įgauna prasmę, nes yra pripažinti kaip madingi, kiti – nes turi asmeninę reikšmę mums. Šio asmeninio ryšio prasminga ieškoti, kai planuojame papildyti drabužinę ar aksesuarus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs