Mažesnis vartojimas ir daugiau rūpesčio
R.Kalinkinas pastebi, kad ilgesnis drabužių nešiojimo laikas – ne vien komforto, bet ir etikos reikalas. Ypač jei esame pratę pirkti ne pačios aukščiausios kokybės drabužius.
„Visuomet pasisakau už saikingą vartojimą. Mados industrija, kad ir kokia kūrybinga bei naudinga mums būtų, yra didžiulė gamtos teršėja. Ir nors tai visi žinome, vis tiek perkame 99 centus kainuojančius marškinėlius ar firminius švarkus už 14 eurų ir šiaip ieškome geriausių pasiūlymų nepagalvodami, kad tokia maža kaina slepia darbuotojų išnaudojimą ir žalą gamtai. Sprendimas – pereiti prie tvaresnio naudojimo, ilgiau nešioti turimus drabužius ir nepirkti prastos reputacijos prekių ženklų apdarų“, – aiškina dizaineris.
Visuomet pasisakau už saikingą vartojimą. Mados industrija, kad ir kokia kūrybinga bei naudinga mums būtų, yra didžiulė gamtos teršėja.
Anot jo, dar tik drabužį įsigyjant dažnai vien iš kainos galima suprasti, kiek ilgai jis tarnaus. Deja, universalaus patarimo, kaip išsirinkti kokybišką apdarą, nėra.
„Vienos medžiagos patvaresnės, kitos – ne tokios ilgaamžės. Tačiau vien tik audinys neatspindi drabužio ilgaamžiškumo. Labiau nei medžiaga yra svarbus prekių ženklas – žmogus turi įsisąmoninti, kad kartais brangesnį apdarą pirkti labiau apsimoka, nes jis bus geriau pagamintas. Bet net ir tinkamai išsirinkus, daugiausia lemia priežiūra“, – aiškina R.Kalinkinas.
Per didelis rūpestis drabužį suniokoja
Nors ir rekomenduoja atidžiau rūpintis drabužiais, dizaineris pripažįsta, kad drabužiai yra tik daiktai, taigi gyventi negalime vien rūpindamiesi, kaip juos plauti ir valyti. Be to, kartais ilgaamžiškumą garantuoja kaip tik ne toks intensyvus rūpinimasis.
„Pati dažniausia klaida – drabužio skalbimas, nesvarbu, ar to reikia, ar ne. Būna, panešiojame vieną dieną ir dažnu atveju dar nepurviną metame į skalbimo mašiną, nustatome 60 laipsnių vandens temperatūrą ir įpilame agresyviausio, stipriausio valiklio. O skalbti nėra ką, neretu atveju drabužį visiškai užtektų tik praskalauti. Kuo intensyvesnis skalbimas, tuo labiau dėvisi audinys“, – tikina vyras.
Įdomu tai, kad formalius drabužius ar tiesioginio kontakto su kūnu neturinčius megztinius žmonės dažniausiai skalbia visai be priežasties – tokie apdarai paprastai būna tik apsipūkavę ar susiglamžę. Tam R.Kalinkinas pataria geriau naudoti džiovyklės drabužių atnaujinimo arba garų programas, kurios gali išlyginti ir atšviežinti audinį be jokių skalbimo priemonių ir gręžimo.
„Labai nusiviliu, kai drabužis per greitai nusinešioja, bet dar blogiau, kai po kelių skalbimų netenka formos. Džiovyklėje džiovinamas daiktas yra išpurenamas ir net mano senutėlės kojinės atrodo kaip naujos. Be to, tam tikros džiovinimo funkcijos gali prailginti audinio gyvenimą, o kartais vietoj skalbimo apskritai užtenka panaudoti tik garų programą, kuri atnaujina audinį“, – pasakoja „Electrolux“ ambasadorius.
Ragina pasitelkti vaizduotę
Vis dėlto nereikia tikėtis, kad visus drabužius galėsime nešioti ilgus metus. Net kokybiško audinio apdarai ilgainiui dyla, o po kurio laiko paprasčiausiai pabosta. Tokiu atveju dizaineris ragina ne švystelėti drabužį į šiukšlių dėžę, bet sugalvoti, kaip pačiam jį prikelti naujam gyvenimui.
„Kai matau, kad koks švarkas jau apspuro, bet nešioti dar galima, galvoju, kaip jį atnaujinti. Paplėšau, papaišau, prisiuvu priedų ir sukuriu ką nors naujo – tokia transformacija visada sulaukia labai pozityvaus įvertinimo. Tai net neturi būti kažkas ypatingo. Pavyzdžiui, jei džinsai jau išblukę ir nunešioti, galima juos išskalbti su chloru, išdžiovinti džiovyklėje ir minimaliomis pastangomis turėsite naujus balintus džinsus – vienintelius tokius pasaulyje. Vienas drabužis virsta kitu ir gali tarnauti dar tiek pat metų“, – pataria R.Kalinkinas.
Jei džinsai jau išblukę ir nunešioti, galima juos išskalbti su chloru, išdžiovinti džiovyklėje ir turėsite naujus balintus džinsus.
Jei tokiems triukams neturite talento ar nejaučiate jokio noro tuo užsiimti, dizaineris ragina prieš išmetant drabužį vis vien pagalvoti apie šio veiksmo padarinius.
„Idealiausiu atveju atsakingas pirkėjas turėtų vengti pirkti pačius pigiausius daiktus ir geriau šiek tiek investuoti tiek į patį drabužį, tiek į jo priežiūrą. O atgyvenusį daiktą pasistenkite prikelti antram gyvenimui: atiduokite labdarai, dėvėtų drabužių parduotuvei, perdirbti ar grąžinkite pardavėjui, kurie dažniausiai priima seną produkciją ir už tai duoda nuolaidą naujiems pirkiniams“, – ragina kūrėjas.
