Esate vienas pirmųjų mūsų šalies plastinės chirurgijos specialistų. Kaip keitėsi jūsų pacienčių požiūris į skalpeliu atliekamas procedūras?
Požiūris darėsi vis liberalesnis. Žmonės atsikratė pačių susigalvotų tabu, daugelis ėmė amerikoniškai mąstyti, kad įvaizdis – itin svarbi komercinio pasaulio dalis ir sėkmės garantas: jei gerai atrodai, lengviau randi perspektyvų darbą, greičiau sutinki tinkamą vyrą (ar žmoną). Skirtingai nuo Vakarų, Lietuvoje į grožio chirurgą kreipiasi jaunos moterys, nesulaukusios nė trisdešimties. Taigi, galima numanyti, kieno pusėje yra vartojimo galia.
Amerikoje poreikius diktuoja valstija, kurioje gyveni: vienokie grožio standartai egzistuoja rytinėje pakrantėje ir visiškai kitokie – vakarinėje. Artėdami prie Holivudo matome, kad moterys implantų turi vis daugiau. Karjerą pradėjau Šiaurės Karolinoje, kur atvažiuodavo daug kanadiečių. Tai itin kultūringa ir išsilavinusi publika. Teksase, Nevadoje, o ypač Kalifornijoje pacientės nepalyginti išrankesnės ir reiklesnės. Ypač tos, kurios gauna vidutines ar mažesnes pajamas. Tokių itin daug buvo iki 2008-ųjų krizės, vėliau dėl finansinių sunkumų šis kontingentas sumažėjo. Lengviausia dirbti su žmonėmis, kilusiais iš Lotynų Amerikos, gyvenančiais dažniausiai pietiniuose šalies regionuose. Jie – tikras lobis: nepriekabūs, kosmetinėms operacijoms gali išleisti paskutinius centus, pritrūkę dar ir banko kreditą ima. Negana to, tarp ispanakalbės publikos itin populiaru gimnaziją baigiančiai merginai dovanoti čekį krūtims didinti. Įdomiausia, kad tuo labiausiai suinteresuotos būna ne tiek pačios abiturientės, kiek jų mamos, kartais – tėčiai. Mano požiūris gana paprastas: jei moteris ar mergina turi labai mažas krūtis, jas tiesiog būtina didinti, o jei pakankamo dydžio (tokio, kad ir ji pati, ir jos mylimasis patenkinti), tada – kam?
Ar patys artimiausi žmonės – irgi jūsų pacientai?
Žinoma. Abu vaikai tai jau yra išmėginę. Dukra po dvidešimties pareiškė, kad nenorėtų turėti tokių raukšlių, kokių gana anksti atsirado man. Jai teko išsamiai paaiškinti, kad gyvenau epochoje, kai botoksas, implantai atrodė kažkas iš fantastikos srities. Taigi dar studijų metais dukra tapo mano paciente, o praeitą žiemą, paklausta, ko norėtų Kalėdoms, atsakė: „Botokso injekcijų!“ Dabar Monikai – dvidešimt treji, Los Andžele ji baigė įžangines medicinos studijas ir pasirinko tęsti dermatologijos mokslus. Kažkada pasiūliau savo biure padirbėti advokato padėjėja – ištvėrė mėnesį: akivaizdu, teisė – ne jos sritis. Po studijų galės lazeriukais odą šlifuoti – tai turėtų jai tikti. O sūnus, antrakursis, aiškiai krypsta į mano kelią. Jo laukia baisūs stresai, baisios įtampos ir nežmoniškas nervų karas, nes Los Andžele plastinės chirurgijos gydytojo profesija pasiekė tokį prestižą, kad konkurenciją atlaiko tik gabios ir stiprios asmenybės. Rungtis su kinais ar korėjiečiais, kurie tik mokosi mokosi mokosi, valgo ir miega ir kurie stodami į universitetus atsineša iš savo šalies solidžius mokslo pinigų krepšelius, nepaprasta. Jie nei baliavoja, nei sportuoja, nei į kokius koncertus eina. Minimali socializacija turi ir pliusų, ir minusų. Kai atvykęs į JAV po kurio laiko įsidarbini prestižinėje klinikoje, kur grožio procedūrų atvyksta ir Holivudo aktorės, ir šalies prezidentų žmonos, tu esi vienas iš profesionalų, tačiau kai atidarai savo kliniką, įvaizdis ir gebėjimas bendrauti, kad tavo aukšta reputacija sklistų iš lūpų į lūpas, be galo svarbu. Štai taip jaučiuosi gyvendamas Palm Springse, kurortiniame miestelyje, kur vilų turi ne vienas įtakingas pasaulio asmuo: nuo Billo Gateso, Larry Ellisono iki kaimynystėje įsikūrusio Leonardo DiCaprio.
Kartais savo pacienčių prašau, kad atsineštų vyrams skirtų erotinių žurnalų, ir tada kur kas lengviau kartu išsiaiškiname lūkesčius.
Kaip keičiasi skalpeliu ar botokso injekcijomis kuriamo grožio tendencijos? Kad ir ką sakytum, Los Andželas diktuoja ir šios srities madas.
Karjerą pradėjau nuo plaukų persodinimo operacijų. Jos sudarė daugiau nei 90 proc. mano darbo. Prieš dvidešimt metų Holivudą tiesiog persekiojo plaukų slinkimo ir plikimo panika. Nūnai vyrai jau nebebijo būti pliki – nurėždami nuo galvos plaukus, sukuria itin patrauklų įvaizdį. Vėliau atėjo krūtinės didinimo banga: taip, kaip intensyviai plinkantys vyrai kažkada jautėsi nevisaverčiai, taip moterys, matydamos savo mylimųjų reakciją į tokias Holivudo dievaites, kaip Pamela Anderson, griebėsi už galvų, jausdamosi netobulos. Dar po kurio laiko paslaugų arsenalas plėtėsi kita kryptimi: pasidarė madinga nusisiurbti pilvo riebalus, darytis pilvo stangrinimo operacijas (beje, pastarosios populiarios ir tarp vyrų, ypač netradicinės orientacijos).
Šiandien madingumo viršūnė – iš esmės visos veido procedūros: tempimas, botokso injekcijos, raukšlių lyginimas lazeriu… Per trisdešimt metų iš vyresnių kolegų, su kuriais dirbau, pasisėmiau daug patirties, nugriebiau tai, kas geriausia, ir sukūriau itin populiarią procedūrą – Hollywood lift, kuri trunka vieną valandą taikant vietinę nejautrą. Veidas minimaliai parausta ir minimaliai tinsta: jau kitą dieną pacientas gali eiti į darbą, o po dviejų gali drąsiai vakarieniauti restorane – niekas net neįtars, kas buvo atlikta. Esminė klaida, kurią žmonės daro, – mano, kad po šios operacijos veidas liks jaunas amžinai. Anaiptol – būtina tam tikra chirurgo priežiūra ir po operacijos, nes senėjimo procesas mus veikia nuolat.
Baltaodės Jungtinėse Valstijose labiau rūpinasi veidu ir krūtine, tamsiaodės – apatine kūno dalimi. Kartais savo pacienčių prašau, kad atsineštų vyrams skirtų erotinių žurnalų, ir tada kur kas lengviau kartu išsiaiškiname lūkesčius. Palm Springse, kur esu apsistojęs ir kur yra pagrindinis mano klinikos skyrius, pastaruoju metu itin padaugėjo netradicinės orientacijos vyrų, kurie pasiryžę siurbti riebalus ir nuo pilvo, ir nuo krūtinės, taip pat susirūpinę dėl pakritusio veido, ypač paakių. O Beverli Hilse pasitaiko tokių išrankių damų, kurias tenka žadinti vidury operacijos ir klausti, ar dar didinti. Dažniausiai sako: „Taip, didinti.“ (Šypsosi.) Kitos primygtinai reikalauja daryti pilvo stangrinimo operaciją, nors akivaizdu, kad pirmiausia būtina nusiurbti riebalus.
Yra dalykų, kuriems kol kas nepavaldi plastinė chirurgija ir kurių neįstengia įgyvendinti net Holivudo milijardieriai. Pavyzdžiui, senstančių rankų vaizdas neretai disonuoja su jaunatvišku brandžios moters veidu.
Kol kas yra viena labai paprasta išeitis – vaikščioti su rankas iki alkūnių dengiančiomis pirštinėmis (juokiasi). Beje, Amerikoje toks įvaizdis įprastas. Ir lazerio, ir cheminės procedūros, ir mėginimai po rankų oda atkurti riebalinį sluoksnį kol kas stulbinamų rezultatų neduoda. Nepaisant to, Jungtinėse Valstijose, skirtingai nei Lietuvoje, labai mažai nepatenkintų pacientų, nes investiciją į grožį žmogus priima kaip svajonės išsipildymą. Tarsi pirktų itin kokybišką ilgalaikio vartojimo prekę, apie kurią nei po dienos, nei po dviejų nepasakys: „Gal nereikėjo...“ Bet gal tai labiau susiję su didesniu amerikiečių laimės koeficientu apskritai?
Randasi vis daugiau tokių pacienčių, kurios procedūrų griebiasi ne tik dėl būsimos karjeros, ne tik dėl to, kad išliktų patrauklios savo vyrams ir džiaugtųsi geru seksu, bet ir todėl, kad nori būti gražios pačios sau. Tiesa, seksas negali atsidurti gyvenimo paraštėje. Štai kodėl pastaruoju metu itin populiarios lyties organų korekcijos: išorinių ir vidinių lytinių lūpų didinimas ar mažinimas, klitorinės dalies patempimas, makšties siaurinimas. Moteris, pagimdžiusi tris ar daugiau vaikų, nedariusi specialių mankštų, akivaizdu, susiduria su seksualinio gyvenimo problemomis. Atlikęs daugybę plastinių vaginos operacijų, daugiausia komplimentų sulaukiu iš pacienčių vyrų. Ateina ir sako: „Jūs man padarėte pačią didžiausią dovaną, kokią tik galėjote ir kokios nebesitikėjau...“ Apie tai viešai kalbėti Amerikoje seniai nebėra tabu: rengiamos mokslinės konferencijos, kuriamos įvairios asociacijos, draugijos, padedančios siekti kokybiškesnio seksualinio gyvenimo, įtraukiant ir plastinę chirurgiją.
Kiek ilgiau efekto laukiama atlikus vyro lytinių organų plastines korekcijas. Penio ilginimas ir storinimas visiškai nesusijęs su erekcijos kokybe, nors kai kas dar įsivaizduoja, kad plastinės chirurgijos specialistas ir šioje srityje gali padaryti stebuklų (šypsosi).
