Svarbiausia – neturėti liuzijų
Endokrinologų teigimu, net apie 70 proc. lietuvių turi geną, skatinantį organizmą kaupti maisto medžiagas, kai jų gaunama daugiau, nei reikia. Nemažai žmonių, kovodami su antsvoriu, išvengia nutukimo, tačiau susiduria su kitomis problemomis – riebalų sankaupomis tam tikrose probleminėse vietose: ant pilvo, juosmens, šlaunų, sėdmenų, žastų, skruostų ar pasmakrės. Tokiu atveju, nors kūno masės indeksas ir nesiekia kritinio (nutukimas diagnozuojamas, kai KMI lygus 30), žmogaus išvaizda byloja ką kita.
Riebalų nusiurbimas skirtas kūno linijoms padailinti, o ne svoriui mažinti.
„Kartais net ir sportuojančiam žmogui lokalias riebalų sankaupas pašalinti sudėtinga. Tokiu atveju gali padėti riebalų nusiurbimo operacija. Tačiau pasitaiko pacientų, turinčių didelį kūno masės indeksą ir manančių, kad nusiurbus riebalus jie taps liekni – taip nėra. Riebalų nusiurbimas skirtas kūno linijoms padailinti, o ne svoriui mažinti“, – pabrėžia medicinos mokslų draktaras, klinikos „Grožio chirurgija“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Donatas Samsanavičius.
Žmogaus kūne riebalinis audinys yra išsidėstęs dviem sluoksniais – paviršiniame ir giliajame. Atliekant riebalų nusiurbimo operaciją riebalai šalinami iš giliojo sluoksnio. Iš paviršinio sluoksnio riebalų siurbti negalima todėl, kad jis yra tarsi pamušalas, kuris kūnui, odai suteikia lygų, gražų paviršių.
Pasak mediko, riebalų nusiurbimas rekomenduojamas žmonėms, kurių KMI ne didesnis nei 27. Esant didesniam KMI, nusiurbtas maksimalus 4 ar 5 litrų riebalinio audinio kiekis gali neduoti norimo efekto, o nusiurbti daugiau riebalų nerekomenduojama.
„Jei pacientas turi didelį pilvą, būtina atsižvelgti, ar jis didelis dėl riebalinio audinio sankaupų poodyje ar dėl giliau, pilvo ertmėje esančios taukinės riebalinio audinio pertekliaus. Kartais atlikus riebalų nusiurbimą pilvo srityje galima padaryti ir meškos paslaugą: jei oda neelastinga, išsiurbus riebalus ji gali suglebti, gali atsirasti laisva, kabanti oda. Todėl labai svarbu atskirti, kada reikia nusiurbti riebalus, o kada jau reikalinga pilvo ar šlaunų, ar žastų plastika“, – sako dr. D.Samsanavičius.
Polinkis tukti – ne nuosprendis
Paprastai svoris auga tada, kai su maistu kalorijų gaunama daugiau nei jų išeikvojama energijai ir maisto medžiagų perteklius virsta riebalais. 60–90 proc. atvejų nutukimo priežastis – persivalgymas ir per mažas fizinis aktyvumas. Dalis žmonių polinkį pilnėti paveldi: jei šeimoje yra nutukusiųjų, tikimybė turėti antsvorio padidėja trečdaliu. Vis dėlto antsvorio problemas didžiąja dalimi lemia ne genetika, o gyvenimo būdas, todėl daugeliu atvejų mūsų kūno formos – mūsų pačių rankose.
„Jei paciento KMI yra didesnis nei 27, pirmiausia jam siūloma numesti svorio keičiant įpročius – koreguojant mitybą ir didinant fizinį krūvį. Tuomet, nusiurbus riebalus, galima gauti gerą galutinį rezultatą: ne tik pasiekti norimą kūno svorį, bet ir pagražinti, išlyginti kūno formas, proporcijas. Paprastai pakanka vienos riebalų nusiurbimo procedūros, tačiau siekiant ilgalaikio poveikio, po operacijos pacientas turi laikytis dietos, prisižiūrėti. Po riebalų nusiurbimo kūno svoris turi būti stabilus, kitaip kūno linijų korekcija nebus ilgalaikė“, – sako gydytojas.
Pasak dr. D.Samsanavičiaus, didelio skirtumo, kokiu metų laiku atlikti operaciją, nėra. Vis dėlto žiūrint iš praktinės pusės, vasarą per karščius gali būti nepatogu du mėnesius nuolat dėvėti specialų kompresinį drabužį. Amžiaus apribojimų šiai procedūrai taip pat nėra, tačiau riebalų nusiurbimo operacija nerekomenduojama žmonėms, sergantiems sunkiomis vidaus organų ligomis, turintiems kraujo apytakos sutrikimų.
Bijoti, kad po operacijos bėgant laikui riebalų sankaupos sugrįš, nereikėtų: laikantis gydytojų nurodymų, kūno formos išlieka gražios neribotą laiką, o operuotose vietose riebalai nesikaupia. Svarbiausia – daugiau dėmesio skirti mitybai, judėjimui ir kūno priežiūrai.