Tai tokia, švelniai tariant, specifinė – naktinės miesto bohemos siautėjimo vieta, pilna barų ir ekstravagantiškiausių užeigų, originalių Lacijaus regiono virtuvės restoranų, su mada ji turi mažai ką bendro.
Bet, pasak mados savaitėje kasmet dirbančios dienraščio „Il Tempo“ žurnalistės Kate Perrini, į apleistą betono pastatą, kurį aukštajai madai (alta moda) išrinko Romos krikštamotės seserys Fendi, galima žiūrėti ir kitaip: pavyzdžiui, kaip į industrinės archeologijos šventyklą. Mes, mados savaitėje metai po metų akredituojami žurnalistai, šiek tiek nustebę: prezentacijų kalendoriuje skaitome adresą: „Ex Dogana“ (it. buvusi muitinė), viale dello Scalo San Lorenzo, NR.10. Ka gi, – tai irgi naujiena: dar niekada aukštoji mada nebuvo demonstruojama muitinėje.
Bet šių metų vasaros mados savaitė įrodė, kad madai vieta jokios įtakos neturi. Na ir kas, kad pastatas – perdažytomis baisiomis sienomis, užtat nereikia valandą sukti ratų aplink Šv.Petro baziliką ieškant, kur pastatyti mašiną. Galbūt net atvirkščiai: muitinė – tai vieta, kuri įkvepia dirbti.
Man kilo mintis, kad spindinčios šilko ir šifono plazdančios suknios – kuo puikiausias kontrastas šaltoms sienoms. Tiesa, istoriniai italų mados namai „Raffaella Curiel“, „Luigi Borbone“, „Renato Balestra“, „Giada Curti“ ir arabų dizaineris Rani Zakhem turėjo susitaikyti su mintimi, kad jiems pirmąkart bus sukonstruotas kvadratinis, o ne įprastas ilgas mados takelis.
Iš tiesų, tokia aplinka priminė Milano prêt-à-porter mados savaitės atmosferą. O labiausiai – „Prada“ mados namų pristatymus Fogazzaro gatvės fabrike (buvusiame).
Romai tokios analogijos – tai didelis pliusas, nes šiedu Italijos miestai sugyvena kaip katė su pele (arba kaip Vilnius su Kaunu). Milanas, žinoma, diktuoja, o Roma vejasi.
Kaip ten bebūtų, sostinėje labiausiai kentėjo aukštuomenės moterys – tos „donna di classe“, kurioms atvykimas į pristatymus – didžiausia šventė, susijusi su įpareigojančiomis sukniomis, tikrais deimantais, šukuosenomis ir nelabai patogiais aukštakulniais. Aukštuomenė laipiojo buvusios muitinės laiptais šiek tiek sutrikusi.
Pliusai? Tamsioje muitinės scenografijoje ant podiumo itin kontrastingai ir įkvepiamai atrodė ryškiaspalvės prabangios vasaros suknios: nes pagrindinė šios mados savaitės tema – egzotiškos kelionės.
Kolekcijos muitinėje dar labiau vertė svajoti apie kaitrią vasarą, Graikijos saulėlydžius, Indijos fauną, karališkus gėlių sodus. Gal kažkam atrodo neįprasta, bet būtent aukštosios mados dizaineriai yra tie menininkai, kurie visais įmanomais būdais stengiasi kovoti su metropolijų kasdienybe, su pilka rutina, chaosu, įtampa, smogu, triukšmu. Kitaip tariant, su blogomis emocijomis.
Beveik visi kūrėjai šįsyk savo sukniose naudojo tą patį technikos būdą – „nervature“ (it. lyg žmogaus kraujagyslės) išsidėsčiusias linijas, kurių tikslas – perteikti moters sielos trapumą, jos pažeidžiamumą, dvasios virpesius.
Apie kurią kolekciją bekalbėčiau, suknelių prabanga šįmet slypi ne brangakmeniuose – jie šiais laikais dažniausiai spindi tik arabų stilistų kolekcijose. Į tas suknias tikrai labai malonu žiūrėti, nes jautiesi lyg praėjusio šimtmečio arabų šeicho apartamentuose, bet jos jau dvelkia vakardiena. Tuo tarpu, šiuolaikinės aukštosios mados genialumas – tai audinio faktūra.
Kiek pavadinimų – šilkas, šifonas, organza, krepas, muslinas, šilko tvilas ir dar daugybė kitų, kuriuos sunku tiksliai išversti. Jauna stilistė Greta Boldini muitinėje sužavėjo tokiomis plonomis vasaros suknelėmis, kad manekenei žengiant jos plazdėjo ant podiumo kaip drugelio sparnai.
Jaunos merginos ant tokių suknučių vilki džinso arba odos švarkelius ir prie jų derina aulinukus. Atrodė žaviai ir provokuojamai. Toms krepdešino suknioms autorė medžiagos gabalą specialiai paskaičiavo taip, kad užtektų tik trims vienetams. Tai, žinoma, verčia pamąstyti ir apie vienetinės suknutės kainą.
Rafaella Curiel įkvėpimo ieškojo spalvingoje lyg papūgos plunksnos džiunglių floroje. Lengvutės pro žiedą ištraukiamos suknelės buvo išmargintos įvairiausiomis egzotiškomis gėlėmis, vertė svajoti apie egzotiškas išvykas kruiziniais laivais, balto smėlio pakrantes.
Žiedų faktūra – tokia ryški, jog netrukus tampa aišku: tokia gali būti tik rankomis ilgus mėnesius siuvinėta suknelė. Šilko ir liurekso siuvinėjimai stebina kasmet ant visų Italijos couturier (pranc. aukštosios mados siuvėjas) suknių. Klaidinga būtų galvoti, kad aukštosios mados drabužiai yra skirti tik vakarui. Įdomiausios tos suknios ir kostiumėliai, kuriais Romos couturier aprengia moteris kaitrią vasaros dieną gatvėje.
Arabas Rani Zakhem tapti kolekcijos viešnia pasikvietė Italijos aktorę ir erotikos žvaigždę Claudia Gerini, ir tai tapo didžiausia atrakcija iki demonstravimo pradžios nuobodžiaujantiems fotoreporteriams. Manekenės ant podiumo – liesos ir kartais itin maža krūtine. Tuo tarpu kūną apnuoginančia suknia vilkėjusi aktorė – tikrai dieviškas kūrinys, kurį įamžindami fotografai stumdėsi kaip išprotėję.
Per pastaruosius metus Romos aukštosios mados savaitę gerokai pagyvindavo jaunieji kasmetinio konkurso „Who is On Next“ dalyviai. Šįmet „alta moda“ savaitėje naujas kolekcijas parodė jauni Romos autoriai kinas Miaoran, italai Giuseppe di Morabito, Giada Curti, prancūzas Lee Mionello. Jų kūryba visiškai nepanaši į vyresniųjų aukštosios mados kūrėjų. Drabužiai nebūtinai brangūs, kartais jie būna pagaminti iš keisčiausių medžiagų, tačiau ant podiumo triumfuoja idėja. Bet ir tai yra aukštoji mada, verta konkurso prizų.
Vis dėlto prisipažinsiu, – esu konservatyvi aukštosios mados atžvilgiu, todėl labiausiai man, kaip toms Romos damoms su aukštakulniais ir vakaro sukniomis, patinka mados pristatymai, vykstantys Romos aristokratų „palazzo“ (it. rūmuose). Ir labiausiai jaudina sfilata (it. kolekcijos pristatymas) istoriniame Romos viešbutyje „Grand Hotel St.Regis“.
Beje, šis penkių žvaigždučių viešbutis susijęs su mūsiškės diplomatijos istorija: čia apsistodavo prezidentas Algirdas Brazauskas su svita. Tai įpareigojanti, prabangi erdvė, kurioje pasijunti tarsi kažkokį vaidmenį atliekanti herojė filme. Romos „La Dolce Vita“ atmosferos čia – su kaupu...
Manekenės ant „Nino Lettieri“ mados namų podiumo žengė lyg deivės. Tokį efektą, matyt, kuria didžiuliai veidrodžiai auksiniuose rėmuose. Salė nuščiūva. Prasideda nuostabi Indijos princesės kelionė iš Delio į Monte Karlą – tokia stilisto prezentacijos idėja.
Taftos ir muslino šaliai sudėlioti klostėmis, stulbina audiniuose išsiuvinėti drambliai, džiunglių vaizdai, modernūs juodi karolių vėriniai ir auskarai. Tai ir yra Romos „alta moda“ – didinga, kone literatūriškai perteikta prabanga, skirta keliaujančiai šių dienų moteriai.
