Na, pakelkite rankas, kas pastarąsias savaites nestovėjote priešais veidrodį nuogas ir su pasibjaurėjimu negrabinėjote savo pilvo ir nebandėte apčiuopti šlaunų, kad pamatytumėte celiulitą? Visiems gerai pažįstama pavasario pabaigos grandinė – kelnės ir švarkai muša prakaitą, ateina metas keisti garderobą, išsitraukiame suknutes ir šortus, pradedame savęs nekęsti ir kaltinti už kiekvieną sučepsėtą cepeliną žiemą.
Feisbuko grupėse liaudis jau kurį laiką dalinasi patarimais, kaip per kuo trumpesnį laiką abejotinais metodais numesti kuo daugiau svorio. Ogi dar tuoj ateis paplūdimių valanda, dėl kurios galimo neišmušimo, beje, visi dar taip neseniai jaudinomės. Vieną nerimo priežastį nedelsiant pakeitė kita – mūsų užsitarnauti kūnai bus pridengti tik nedidelių medžiagos skiaučių (ir veido kaukių)!
Žiemojom. Turėjom rūpesčių. Buvome priversti užsidaryti namuose. Valgėm, voliojomės lovoje ir nueidavome tarp penkių ir šimto žingsnių per dieną? Tikrai taip. Ar galime kažką pakeisti? Net jeigu galėtume laiką atsukti atgal, šiuo atveju tai nepadėtų – nes susiklosčiusi situacija ir karantino būtinybė niekaip nepriklausė nuo mūsų pačių. Žinoma, dalis sportavo namuose, sveikai maitinosi ir rinkėmis per šį metą neapaugo. Neabejoju, kad didžiajai daliai tai nepavyko, ir kelnes po karantino užsisegti tapo sunkiau. Na, ir kas?
Neabejoju, kad didžiajai daliai tai nepavyko, ir kelnes po karantino užsisegti tapo sunkiau. Na, ir kas?
Ne visada supratau to na, ir kas reikšmę – nuo pat vaikystės bijodavau ir su išgąsčiu nelaukdavau važiuoti prie jūros. Žinojau, kad teks nusirengti, ir tai keldavo man didžiulį nerimą, ir neabejoju, kad taip jaučiasi ne viena mergaitė ar moteris. Ne kaskart maudymosi kostiumėlį dėvėdavau ir vėliau, paauglystėje, sverdama 48 kilogramus (mano ūgis nemenkas – 175 centimetrai, paskaičiavę kūno masės indeksą, gauname LABAI nesveiką skaičių 15), vis tiek gėdijausi savo kūno ir įsivaizduojamus trūkumus slėpdavau kombinezonu ar marškinėliais.
Ne naujiena, kad daug metų skaičiavau kiekvieną kąsnį ir galvoje fiksuodavau suvartojamas per dieną kalorijas, kol vieną dieną užpykau ant situacijos ir supratau, iš kur tos mintys kyla ir kas man jas į galvą įdiegė.
Mums visiškai įprastai skamba reklamos ir straipsnių antraštės apie lieknėjimą, moteriškumą ir grožį viename sakinyje. Nesaugumo jausmą keliantys kompleksai universalūs: abejoju, ar rasčiau moterį, kuri nesusimąsto, kad yra per stora, per mažai elegantiška ar daili.
Norint parduoti produktą, labai patogu apeliuoti į tokį universalų pažeidžiamumą.
Norint parduoti produktą, labai patogu apeliuoti į tokį universalų pažeidžiamumą – todėl nuo vaikystės mes girdime tiek daug šūkių apie lieknėjimą, kurie vėliau vienaip ar kitaip siūlo įsigyti vidurius paleidžiančias arbatas, kokteilius ar tabletes, matome reklamas, kuriose demonstruojamas lieknas ir nerealus moters kūnas, siekiant sukurti iliuziją, kad įsigijus vieną ar kitą prekę ji bus panašesnė į reklamoje besipuikuojantį nufotošopintą modelį su kilometro ilgio kojomis.
„Paplūdimio kūnas“, „vasaros kūnas“, „maudymosi kostiumėlio figūra“ – junginiai, kuriais žaisti smagiausia, nes didžioji dauguma moterų vasarą pasmerktos susidurti su didžiausia savo baime apsinuoginti ir pademonstruoti save viešai.
Esu naivi rašydama vien apie moteris – taip pat jaučiasi ir dalis vyrų.
Esu naivi rašydama vien apie moteris – taip pat jaučiasi ir dalis vyrų. Natūraliai kyla klausimas – ar nebus taip, kad grožio standartai (apie jų kilmę šiandien parašyti reiktų atskiro straipsnio) susiję su pramone ir pelno siekiančia rinka, kuriančia nepasitikėjimo jausmą, kurį kelioms sekundėms numalšina naujas įsigytas daiktas, o mums tai tapo taip įprasta, kad mes traktuojame norą būti lieknu kaip savaime suprantamą?
Kiekvieną kartą rašydama apie svorį, jaučiu pareigą patikslinti, kad aktyvus gyvenimo būdas, sveika ir subalansuota mityba neturi nieko bendra su siekiu tapti lieknu. Sportas ir sveikas maistas yra būtini bet kuriam žmogui, kuris nori būti sveikas, stiprus, ir, svarbiausia, sveiko proto. Užtat to paties negalėčiau pasakyti apie maisto pakaitalus – šeikus, arbatas „triesk tol, kol tapsi Claudia Schiffer“, grikių, braškių ir pomidorų dietas ir iš esmės visas dietas, kurių neskyrė gydytojas, sporto programas su motyvacija, kad nebūsi kietas tol, kol nualpsi.
Paplūdimio kūnas yra kiekvienas kūnas.
Paplūdimio kūnas yra kiekvienas kūnas: storas kūnas, lieknas kūnas, aukštas kūnas, žemas kūnas, kūnas be kojos, baltas kūnas, rudas kūnas, sugalvokite patys. Esi paplūdimyje – turi paplūdimio kūną. Vasarą tiek džiaugsmo – maudynės, saulė, ledai (čia mano mėgstamiausias), ir niekas nėra apribotas nuo visų šių malonumų dėl to, kaip atrodo ir kaip leido žiemą ir karantiną. Todėl pabūkime sau švelnūs: nesame sukurti atrodyti kaip iš žurnalo viršelio, todėl neprivalome visuomet atrodyti it supermodeliai.
Jeigu išlikote lieknas – puiku! Jeigu ne – na, ir kas? Pats blogiausias dalykas, ką galite šiuo metu sau padaryti, – kaltinti, graužtis, nusirengus gėdintis ir ieškoti sveikatai kenksmingų receptų, kaip greitai ir efektyviai numesti svorio ar užsisakinėti papildus, kokteilius ar arbatas, padėsiančius sulieknėti per dvi valandas.
Nepriaugti vieno kito kilogramo nebuvo labai lengva – pasivaikščiojimai vis tiek nebuvo tokie, kaip normalus judėjimas rutinoje, motyvacija sportuoti namuose vis tiek ne tokia, kaip drauge su kitais, negana to, jautėme įtampą ir nerimą dėl pasaulinės krizės, o jausmus užkandome čipsais.
Ir nieko tokio. Aš džiaugiuosi, kad išgyvenome (tfū tfū tfū, dar anksti prisikvarksėti). Bet jeigu pavyks atsidurti prie jūros – begėdiškai mėgausiuosi paplūdimiu su rinke ant pilvo. Ir kauke ant veido.
