Ryto neįsivaizduojate be dezodoranto? Paaiškino, ar jo tikrai reikia

Kaip ir dantų valymas ar veido prausimas, kasdienis dezodoranto naudojimas daugeliui yra vienas pagrindinių higienos ritualų. Vis dėlto dermatologijos specialistai teigia, kad toks jūsų sprendimas, tikėtina, labiau pagrįstas asmeninėmis ir kultūrinėmis priežastimis, o ne medicinine būtinybe, rašoma CNN.
Dezodorantas
Dezodorantas / 123RF.com nuotr.

„Žmonės yra jautrūs kvapams, todėl nuo seno naudoja kvepalus, kad juos užmaskuotų, – sako Kalifornijos universiteto San Fransiske dermatologijos docentė daktarė Nina Botto. – Bet tai nėra tas pats, kas dantų siūlas, kai žinoma, kad gyvensite ilgiau, jei reguliariai juo naudositės.“

Niujorko „Mount Sinai“ ligoninės dermatologijos docentas daktaras Joshua Zeichneris priduria, kad gyvename visuomenėje, kur nemalonus kūno kvapas nėra priimtinas, tad dezodorantai yra tapę kasdiene higienos dalimi.

„Taip pat egzistuoja stigma dėl drabužių sudrėkimo nuo prakaito, todėl odos priežiūros rutinoje atsirado antiperspirantai“, – teigia specialistas.

Vida Press nuotr./Moteris prie veidrodžio
Vida Press nuotr./Moteris prie veidrodžio

J.Zeichneris paaiškina, kad dezodorantai neutralizuoja kūno kvapą, o antiperspirantai mažina sudrėkimą. Abu produktai dažnai būna viename gaminyje.

Nepaisant visuotinai priimtinų priežasčių, kodėl žmonės naudoja dezodorantą, natūralus kūno kvapas nebūtinai visiems atrodo nemalonus.

„Prieš grįždamas iš karinės kampanijos, Napoleonas Bonapartas, kaip žinoma, parašė savo žmonai Žozefinai, kad grįš namo po trijų dienų ir ji iki to laiko neturėtų praustis“, – pasakoja Oksfordo universiteto biologijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas Tristramas Wyattas.

Kaip ir daugelis dabartinių žmonių, priduria T.Wyattas, Napoleonas buvo kvapų entuziastas – tiek natūralių, tiek odekolono arba bent jau savo žmonos.

Anot T.Wyatto, viena iš priežasčių, kodėl tam tikro žmogaus natūralus kvapas gali atrodyti patrauklesnis nei kitų, yra skirtingos imuninės sistemos, nes mus labiau traukia žmonės, kurių imunologija skiriasi.

Vis dėlto nėra teisingo ar neteisingo atsakymo, kai kalbama apie asmeninius pageidavimus ir tai, kokius produktus galite naudoti kūno kvapui maskuoti.

Antiperspiranto ir dezodoranto savybės

Pasirodo, prakaitas turi tikslą.

„Prakaituojame, kad galėtume kontroliuoti kūno temperatūrą, – aiškina J.Zeichneris. – Tačiau kai kuriais atvejais prakaituojame daugiau nei būtina. Tai vadinama patologiniu prakaitavimu arba hiperhidroze. Pats prakaitas yra bekvapis, bet ant odos esančios bakterijos skaido prakaitą, todėl atsiranda nemalonus kvapas.“

123RF.com nuotr./Prakaitavimas
123RF.com nuotr./Prakaitavimas

Jei dėl šios priežasties nusprendėte naudoti antiperspirantą, J.Zeichneris pataria jį tepti vakare.

„Kadangi naktį prakaito gaminame mažiau, antiperspirantas gali efektyviau suformuoti kamštį prakaito liaukoje“, – teigia specialistas.

Sertifikuota dermatologė, dermatologijos klinikos Niujorke įkūrėja Julie Russak pabrėžia, kad, neprakaituojant pernelyg gausiai, blokuoti prakaito išsiskyrimą antiperspirantu nėra itin gera mintis.

„Visiškai blokuodami prakaitavimą, rizikuojate paradoksaliai padidinti prakaito gamybą kitose srityse“, – atkreipia dėmesį ji.

J.Russak teigimu, kai kurie žmonės mieliau naudoja dezodorantą norėdami turėti malonesnį kvapą arba, jei susiduria su tam tikromis odos problemomis, pavyzdžiui, dirginimu po krūtimis ar tarp pilvo odos raukšlių.

Anot J.Zeichnerio, prakaito kvapui įtakos gali turėti ir mityba. Žmonių, kurie valgo daug kryžmažiedžių daržovių, pavyzdžiui, brokolių, kopūstų, prakaitas gali turėti ryškų sieros kvapą.

„Žarnyno sveikata, odos būklė ir odos mikrobiomas gali turėti įtakos mūsų kūno kvapui, – sako J.Russak. – Kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai sukuria labai specifinį kvapą. Sveika oda ir kūnas neturėtų skleisti blogo kvapo.“

Kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai sukuria labai specifinį kvapą.

Jei ketinate atsisakyti dezodoranto ar antiperspiranto, nes nerimaujate dėl galimai kenksmingų sudedamųjų dalių ar gandų, kad tokių produktų naudojimas sukelia vėžį, atkreipkite dėmesį, jog šie teiginiai nėra moksliškai įrodyti, pabrėžia specialistai.

„Neorganinių ingredientų, tokių kaip aliuminio druskos, naudojimas kosmetikoje ir asmens higienos priemonėse kėlė susirūpinimą gamintojams bei vartotojams, – aiškina sertifikuota dermatologė Amanda Doyle. – Nors aliuminis naudojamas hiperhidrozei gydyti, kai kurie susirūpino dėl aliuminio vaidmens krūties vėžio, krūties cistų ir Alzheimerio ligos atvejais.

Aliuminio įsisavinimas per odą dar nėra iki galo išaiškintas, tačiau aliuminio kancerogeniškumas nėra įrodytas.“

Gyvenimas be dezodoranto

Dezodorantų ar antiperspirantų nenaudojimas gali turėti privalumų ir trūkumų, priklausomai nuo to, kaip jūs bei aplinkiniai vertinate savo natūralų kūno kvapą.

„Jei nustosite naudoti dezodorantą ar antiperspirantą, laikui bėgant gali atsirasti stipresnis kvapas, – sako A.Doyle. – Kai nustojate naudoti tokias priemones ir prakaituojate daugiau, susidaro palanki terpė bakterijų bei grybelių dauginimuisi, dėl to kvapas gali sustiprėti.“

Norint išvengti blogo kūno kvapo, svarbiausia kasdien kruopščiai nusiprausti. Ypač daug dėmesio turėtumėte skirti veido, pažastų ir lytinių organų sritims – jose prakaito paprastai būna daugiau nei kitose kūno vietose, o tai gali palengvinti mikroorganizmų, pavyzdžiui, mielių ir bakterijų, dauginimąsi, pažymi J.Zeichneris.

Neįprastai blogas kūno kvapas gali reikšti, kad odą valote ne taip, kaip reikėtų.

Kiti būdai, kaip sumažinti nemalonaus kvapo riziką užkertant kelią prakaito ir bakterijų dauginimuisi, yra dėvėti laisvai krintančius, orui pralaidžius medvilninius drabužius bei naudoti antibakterinius prausiklius arba receptinius antibiotikus, siūlo A.Doyle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis