„Mūsų tikslas yra sumažinti tokių sintetinių pluoštų kaip poliesteris, poliamidas, elastanas, kurie yra biologiškai neskaidūs, o jų mišinių su kitais pluoštais pakartotinis perdirbimas yra itin sudėtingas, dėl ko planeta yra užteršiama šimtmečiams, naudojimą, – sako FTMC Tekstilės technologijų padalinio vadovė dr. Aušra Abraitienė.
– Kaip natūralią alternatyvą parinkome biologiškai skaidžius polilaktido, vilnos, kanapės pluoštus ir jų derinius, turinčius geras komforto, eksploatacines ir estetines savybes. Svarbiausia, prisidėsime prie tvarios aplinkos kūrimo, nes pasibaigus pluoštų gyvavimo laikui jie galės būti biologiškai suardomi ar perdirbami į naujus gaminius.“
Šių inovatyvių medžiagų sukurtus prototipus savo kūryboje pirmasis išbandė tvarumo vertybes puoselėjantis mados dizaineris S.Gandžumianas, siekiantis populiarinti ir plėsti tvarių mados gaminių pasiūlą:
„Ir nors aš nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios kuriu ilgalaikius, laikui nepavaldžius drabužius, naudodamas tik kokybiškas, ilgą gyvavimo ciklą turinčias medžiagas, visada norėjau pasiekti maksimalų rezultatą tvarumo prasme. Kartu su Tekstilės technologijų padalinio mokslininkais ieškojome geriausių sprendimų, natūralių pluoštų kombinacijų ir štai turime pirmuosius bendro darbo vaisius tvarios laisvalaikio aprangos pavidalu.“
Dizaineris pripažino, kad užsimezgęs verslo ir mokslo bendradarbiavimas jam buvo be galo įdomus ne tik iš kūrybinės, bet ir iš poveikio aplinkai pusės:
„Mūsų naudotos medžiagos – tvarios, štai, pavyzdžiui, polilaktidas yra puikus poliesterio pakaitalas, vienintelis sintetinis pluoštas, pramoniniu būdu gaminamas iš greitai atsinaujinančių gamtinių šaltinių – kukurūzų pasėlių, o ne iš naftos, nesukelia alergijų, nesielektrina, greitai džiūsta.
O gamtinės kanapės pluoštas yra ekologiškiausias bioskaidus pluoštas, kurio auginimui nereikia herbicidų ir pesticidų, sunaudojama dvigubai mažiau vandens nei medvilnei, nebūtina auginimo rotacija, o patys kanapių pasėliai efektyviai mažina CO2 emisiją atmosferoje.“
S.Gandžumiano kurta kolekcija išsiskiria ir tuo, kad kiekvienas drabužis yra paženklintas produkto kilmės istoriją pasakojančia etikete, kurią nuskenavus galima susipažinti su pačiais audiniais, matyti, kur buvo pagamintas pirminis siūlas, kokius tvarumo sertifikatus turi visi gamintojai, dalyvaujantys visame produkto kūrimo procese.
„Skaidrumas ir atvirumas – vienintelė priemonė parodyti, ar gaminys iš tiesų yra tvarus, ar tvarumo politikos laikomasi visoje gamybos grandinėje. Juk ne vienam yra tekę matyti drabužį, kuris pozicionuojamas kaip tvarus, nors, pavyzdžiui, organinės kilmės žaliava sudaro tik dalį gaminio sudėties, o bendras įvairių pluoštų mišinys negali būti nei kompostuojamas, nei perdirbamas, neišskaidžius jo į atskirus komponentus, o tai atlikti praktikoje yra problematiška.
Todėl siekiant išvengti nemažo prekių ženklų vykdomo greenwashing‘o, pristatome neatsiejamą kolekcijos atributą – skaidrumą užtikrinančią etiketę“, – pasakoja etiketės prototipą sukūrusios įmonės „PPM Consulting“ vadovė Indrė Jakaitytė.
Pažymėtina, kad šie unikalūs mados, verslo ir mokslo sinergijos pagrindu bei ekodizaino principais sukurti laisvalaikio drabužiai bus gaminami tik esant išankstiniams užsakymams, taip siekiant išvengti perteklinės gamybos.
Projektas „Ekodizaino laisvalaikio apranga iš natūralių ir bioskaidžių pluoštų, paremta žiedinės ekonomikos principais“ finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal 01.2.2-MITA-K-702 priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“.