Nepaisant gana solidžios laiko atkarpos, S.Straukaitė jaučiasi tebesimokanti besikeičiančių mados pasaulio taisyklių, kad galėtų sėkmingai judėti pirmyn ir padėti tai daryti jauniesiems savo kolegoms, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Aš puikiai žinau, kaip veikia sistema, kūryba, gamyba, bet vienas nieko nepadarysi. Arba esi prodiuseris, arba kūrėjas – pasidvigubinti negali.
Jauni žmonės savo kūryba dažnai stengiasi ką nors pareikšti, sukrėsti kitus savo filosofija. Vėliau, prisistatant antrą, trečią kartą, atsiranda profesionalus požiūris, kad drabužiai būtų ne tik rodomi, bet ir parduodami bei patogiai nešiojami“, – sako S.Straukaitė.
Kiekvienas dizaineris, anot Sandros, turi savų siekių – vieni labiau linkę dirbti su klientais individualiai, kiti siekia masinės prekybos, treti orientuojasi į darbą teatre, kine, stilizavimą. Objektyviai įvertinti, kuris – sėkmingiausias, o kuris – mažiau sėkmingas, neįmanoma, o ir nėra prasmės.
Kur kas svarbiau padėti kūrėjams skleistis ar bent jau neužkirsti kelių.
„Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios jautėme, kad trūksta solidaus palaikymo ir skatinimo – ne vien Kultūros, bet ir, pavyzdžiui, Finansų ar Užsienio reikalų ministerijos.
Trūko protingo požiūrio, siekiančio apjungti jaunimą su potencija, pinigais, masine gamyba. Į jaunus kūrėjus žiūrėti kaip į galingą kūrybos variklį. Bet jautėsi noras „stumti“ mirusius fabrikus pačius savaime. Žengėme daug žingsnių įvairiomis kryptimis, tik kažkaip visą laiką – lyg į sieną”, – atskleidė S.Straukaitė.
Šiemet kartu su „Mados Infekcija“ pirmą kartą startavo profesionalus showroom'as – vieta susitikti į masinę gamybą orientuotiems dizaineriams ir didmenos pirkėjams bei užsakovams. Kad būtų svariau, tarptautinių prekybos tinklų atstovai kviesti atrasti ne tik Lietuvos, bet viso regiono – Rytų Europos – kūrėjus. Kalbama, kad kai kurie dalyviai šeštadienį jau sukirto rankomis su būsimais partneriais iš svetur, bet detalės - komercinė paslaptis.
„Susivienyti ir prisistatyti kaip vieninga jėga reikėjo jau seniai. Turėjome tokią galimybę, kai buvome jauni ir startavome kaip „7+“ (Seržas Gandžumianas, Aleksandras Pogrebnojus, Vida Simanavičiutė, Juozas Statkevičius ir kt.), bet labai greitai pavydas bei ambicijos visa tai išardė.
Laikas parodė, kad būdamas smulkmeniškas, negeranoriškas, žiūrėdamas tik asmeninių interesų daug nenuveiksi. O juk pasaulis apie belgų madą sužinojo būtent startavus jų garsiajam šešetukui, lygiai kaip ir apie japonų kūrėjus.
Kai jie su Yohji Yamamoto priešaky atvyko į Paryžių, visus tiesiog supurtė savo keistumu, virtais paltais, karo tematika, asimetrija. Ir štai – stiprus pareiškimas, kad mada gali būti ir visai kitokia“, – pavyzdžių pažėrė S.Straukaitė.
Dizainerė jaučia ir mados srities profesionalų stygių – stilistų, mados vadybininkų, eksporto žinovų.
„Už kiekvieno sėkmingo dizainerio yra stipri komanda. Tai žmonės, kurie juo aklai tiki ir pasitiki. Klasikinis pavyzdys – dizaineris Yves Saint Laurent, kuris už savo pasaulinę sėkmė buvo dėkingas gyvenimo ir verslo partneriui Pierre Bergé. Tai jis sudarė šiltnamio sąlygas dizaineriui kurti, nesukant galvos, iš kur gauti pinigų“, – sakė S.Straukaitė.
Dizainerė pasakojo, kad kelissyk su ja buvo susisiekusios merginos, svetur besimokančios mados vadybos, ir domėjosi galimybėmis dirbti Lietuvoje, bet paskui jos dingo lyg į vandenį.
„Mados specialistų pamažu daugėja, bet jie tarsi po lapais užsikasę. Tik vienas kitas pasirodo ir maloniai nustebina, kaip Victoria Dias, mados tendencijų žinovė. Ji mane sužavėjo. Labai džiaugiuosi, kad Victoria sutiko pasidalinti savo žiniomis su „Mados inventorizacijos” lankytojais ir surengė atvirą paskaitą. Jei ir toliau taip žengsime pirmyn, viskas bus gerai”, – neabejoja S.Straukaitė.
