Apie naująją akinių kolekciją „Supernormal“ ir ką reiškia būti „supernormaliu“ šiandieniame pasaulyje – žiniasklaidai išplatintame interviu su menininke G.Narijauskaite.
– Goda, per kokius akinius labiausiai norėtum matyti šių dienų pasaulį?
– Labiausiai – per realistinius: suvokti save, kaip aksesuarų dizainerę, vis dėlto egzistuojančią ne tik hermetiškoje mados žmonių bendruomenėje, bet ir plačiojoje visuomenėje. Joje yra tam tikrų problemų, kurias visos meno šakos turėtų aptarti, spręsti ir kelti klausimus. Tuo pačiu norėčiau pasauliui pasiūlyti savo akinius, kad žmonės galėtų žvilgtelėti pro juos, nusimetę išankstinius įsitikinimus, kas šiame pasaulyje yra normalu, o kas – ne.
– Kokia yra tavoji supernormal filosofija?
– Jei trumpai – kuriu kokybišką, išskirtinį ir žmogaus grožį švenčiantį produktą. Plačiau – kuriu turinį, kuris kalba apie „normalumo“ reliatyvumą ir idėją, kad grožis slypi žiūrėtojo akyse, o ne viešojoje nuomonėje.
„Supernormal“ nėra tik saulės akinius gaminanti žmonių grupė. Norėtume augti ir plėstis, kad galėtume tapti platforma, įtraukiančia į madą visus žmones ir neskirstančia jų pagal amžių, svorį, lytį, konfesiją, orientaciją ar pagal dar kokį kitą matavimo vienetą.
– Ką reiškia būti supernormaliu šiandienėje visuomenėje?
– Būti supernormaliu reiškia švęsti savo spalvą, dydį, stilių, intelektą, mintis ir asmenybę. Būti supernormaliu reiškia nebijoti savęs tokio, koks esi, ir neleisti, kad visuomenė primestų taisykles, kaip tavo sudėjimo, ūgio ar akių spalvos žmogus turėtų rengtis, elgtis, vaikščioti, mąstyti ir gyventi.
– Kodėl akiniai? Juk kažkada pradėjai nuo gėlėmis puoštų lankelių ir kepurių...
– Man atrodo, daug kolekcijų ir produktų atsiranda dėl asmeninių dizainerio simpatijų. Turiu silpnybę akiniams. Manau, tai vienas universaliausių aksesuarų, kuris gali tikti abiem lytims, jis lengvai derinamas prie drabužių, kartais užtenka vienų akinių, kad įprastai apsirengęs žmogus išsiskirtų iš minios. Dažnai girdžiu, kad žmogus turi vienus saulės akinius ir keičia juos tik, kai jie pabosta. O aš manau, kad akiniai gali užbaigti drabužių ansamblį, taigi jų turėti galima daug. Galbūt todėl ši kolekcija tokia skirtinga, spalvinga ir įvairi.
– Kaip tavo akinių idėja pasikeitė nuo pirmojo eskizo iki kolekcijos, kurią parodei?
– Sukurti saulės akinių kolekciją yra ilgas procesas. Idėjos, formos, spalvos ilgai brendo galvoje, vėliau nugulė į brėžinius, paskui teko ilgai tobulinti pavyzdinius gaminius – kad būtų patvaresni, patogesni. Akinių neįmanoma sukurti nuotoliniu būdu. Kad suprastum, ar objektas sukurtas, kaip pageidauji, reikia jį fiziškai išbandyti, panešioti kelias dienas, suprasti, ar rėmelis nespaudžia įvairių formų galvų, ar lęšio filtras malonus akiai, ar akiniai nesmunka nuo nosies ir ausų.
– Kokią matai savo akinių ateitį? Kokios jos norėtum?
– Mano ir mano komandos norai ir užmačios – didelės ir plačios. Jau planuojame ateinančią kolekciją, prasideda brėžinių laikotarpis. Per keletą metų norėčiau pristatyti korekcinių akinių rėmelius. Norėtume plėstis užsienyje – visada smagu Lietuvą garsinti darbais ir kūriniais. Apie tokią Lietuvą ir norime kalbėti pasauliui – ne uždarą ir piktą, o atvirą, margaspalvę ir labai įvairią.
