Prieš pat rugsėjo pradžią 15min su plaukų stiliste Jurgita Malakauskaite pakvietė moteris, kurioms – per 50 metų, dalyvauti šukuosenos pokyčių projekte. Laiškų redakcija sulaukė labai daug, stilistė atsirinko keturias moteris pagal keturis tipažus – metų laikus, o vieną – papildomai savo noru. Visų penkių moterų istorijomis, kodėl norėjosi pokyčių, kaip jautėsi prieš juos ir kaip jaučiasi dabar, kai veidrodyje save mato kitokią, dalysis portalas 15min.
Paklausta, kokios priežastys lėmė norą pasikeisti, atrodyti kitaip, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, „Lietuvos“ ansamblio vokalo pedagogė Zita sakė, kad sukrito daug aplinkybių, kodėl nutarė dalyvauti šiame šukuosenos pokyčių projekte:
„Atėjo ruduo, atėjo gimtadienis – sukako 65 metai, namie yra ligonių... Atrodo, viskas griūva, viskas blogai: ir raukšlės kliūva, ir nuotaika nekokia, ir kiti dalykai prisideda. Pamačiusi naujienų portale, kaip Jurgita pakeičia kitas moteris, pagalvojau, kad ir aš to noriu.“
Bendraujant su Zita negali nejusti iš jos trykštančios energijos ir pozityvumo. Paklausta, iš kur visa tai, pašnekovė svarstė, kad prie to veikiausiai daug prisideda aplinka, kuri visada ją skatina būti pasitempusią.
„Visada turiu būti pasitempusi, aktyvi, jaustis kaip scenoje – negaliu sau leisti sėdėti koją ant kojos sudėjusi ir stebėti, kas vyksta. Dalyvauju procese ir, matyt, tas judėjimas duoda savo šarmą. Nesu standartinė močiutė, kuri su krepšiukais eina iš parduotuvės ir jau sėdi pensijoje. Aš nenoriu sėdėti pensijoje. Stengiuosi atrodyti jaunatviška, nenoriu niekada savęs gailėti, – sakė Zita.
Nesu standartinė močiutė, kuri su krepšiukais eina iš parduotuvės ir jau sėdi pensijoje.
– Labai priimu žmones, spinduliuojančius gerumą. Man norisi keistis. Matyt, įtakos turi tai, kad nuo pat studijų baigimo dirbu su jaunais žmonėmis. Negaliu sau leisti sukriošti – sakoma, širdis raukšlių neturi, tik veidas. Turbūt taip ir yra. Stengiuosi pulsuoti kartu su savo aplinka.“
Plaukų stilistė J.Malakauskaitė ponią Zitą atsirinko kaip pavasario tipažo atstovę. Kalbėdama apie moters šukuoseną, stilistė sakė, kad tikslas buvo suteikti šiltesnio atspalvio ir plaukams, ir veidui, ir, žinoma, pakeisti pačią šukuoseną.
„Man labai patiko dirbti su Zita, klausytis jos įžvalgų, ką jai toks pokytis kaip šukuosenos keitimas duoda, kaip pasikeičia vidus ir tada kaip norisi keistis ir išorėje“, – pasidalijo J.Malakauskaitė.
Paprašyta papasakoti, koks jausmas apėmė veidrodyje save išvydus kitokią, Zita teigė, kad tos kelios valandos stilistės kėdėje prilygo poilsiui sanatorijoje, o jausmas – išties ypatingas – tarsi užaugo sparnai.
„Visiškai atsipalaidavau – atrodė, kad pabuvau ne salone, o mažiausiai 10 dienų sanatorijoje (juokiasi). Taip pasikeiti, atsinaujini, tarsi išsineri iš senos odos, atrodo, esi įsimylėjusi. Užauga tokie sparnai, kad tarsi supuosi pušų viršūnėse prie savo namo. Iš tiesų atsiranda nepaprastai didelis pasitikėjimas savimi, ryžtas, įkvėpimas, – džiugesio pokyčiais neslėpė moteris.
– Žmogus, pakeitęs šukuoseną, yra kaip naujai gimęs. O po tokių pokyčių pradedi sau žiauriai patikti. Ateini prie veidrodžio ryte vonioje ir merki sau akį sakydama: klausyk, visai neprastai atrodai (juokiasi). Tada leki į darbą, bendrauji su jaunais žmonėmis, kurie akis išpūtę į mane žiūri ir galvoja, iš kur šita bobutė turi tiek energijos. Jaučiuosi kaip turbo moteriškė (juokiasi).“
Zitos teigimu, toks pokytis atneša ne tik gerų emocijų, jaunatviškumo jausmo, bet ir prisotina gyvenimą energija. „Matai tą pokytį ir jau jauti, kaip kraujas verda, padaugėja adrenalino. Visai kitas gyvenimas. Ir tai nėra akimirka. Gyvenime atsiranda tokių šviežių spalvų, naujų formų, tampi toks ieškantis.“
Paprašyta palyginti jausmą, kuris buvo apėmęs prieš pokyčius, ir kaip jis pasikeitė po jų, pašnekovė pasidalijo, kad ateidama į stilistės studiją tarsi nešėsi ant pečių krūvį, o išėjo ne tik jį nusimetusi, bet ir kupina energijos:
„Pasakysiu gal žiauriai, bet jausmas buvo lyg eini su kryžiumi ant kupros, jautiesi sunkus, senas, pavargęs, niekam nebereikalingas, niekas į tave nekreipia dėmesio. O tada atsimerki ir pamatai save veidrodyje, staiga kaip koks fontanas iššauni, nesijauti nusenęs, na, ir kas, kad ten viena kita raukšlė. Bet širdy tu tada sprogsti ir galvoji, kad aš galiu, aš moku, aš žinau, aš jauna, viduje tiek daug tų spalvų ir tos energijos!“
