Pasirodo, kad juos žmonės verdavosi ne tik norėdami pasigražinti. Daugelyje kultūrų auskarai buvo veriami norint nurodyti, kad priklausai tam tikrai genčiai ar klanui, nurodyti statusą ar socialinę padėtį, padidinti patrauklumą ar netgi siekiant išgąsdinti priešus.
Vienu laikotarpiu auskarai – karalių simbolis, kitu – homoseksualų
Senovės egiptiečiai verdavosi auksinius bambos auskarus norėdami pabrėžti aukštą klasę ir statusą. Actekų civilizacijoje auskarai taip pat buvo laikomi hierarchijos ženklu. Auskaro vieta kūne ir medžiaga, iš kurios jis buvo pagamintas, nurodė actekų vyrų vietą visuomenėje. Pavyzdžiui, karalius paprastai turėjo daugiau auskarų: lūpose, ausyse, nosyje, o šie buvo pagaminti iš aukso. Žemesnio luomo actekai taip pat galėjo vertis auskarus, tik iš mažiau taurių medžiagų, tokių kaip kaulas. Beje, kuo didesni vyro auskarai, tuo didesnę sėkmę karyboje reikšdavo.
Vyrai, kurie segėdavo auskarus, kartais taip norėdavo pranešti apie savo netradicinę seksualinę orientaciją.
XVII amžius – taip pat nuostabus periodas vyrams, kurie mėgo puoštis. Tarp Europos didikų buvo populiaru vyrams segėti segę ar auskarą, papuoštą kokiu nors brangakmeniu, – tai nurodė į jų turtus ir padėjo lengviau varžytis sužadėtuvių ringe. To meto monarchų portretuose nesunku tai pastebėti, kaip antai, Anglijos karalius Karolis I-asis dažnai vaizduojamas segintis perlo auskarą.
Po kurio laiko auskarai tarp vyrų išnyko iš mados ir vėl pasirodė tik XX amžiuje. Vyrai, kurie segėdavo auskarus, kartais taip norėdavo pranešti apie savo netradicinę seksualinę orientaciją. Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose The New York Times rašė, kad auskaras dešiniojoje vyro ausyje leido pranešti kitiems gėjams apie savo orientaciją. Visgi, iki dabar nėra aišku, kaip stipriai šis signalizavimo būdas buvo paplitęs.
Auskaras penyje ar speneliuose – ne naujiena
Senovės romėnams, bent jau moterims, auskarai buvo visiška kasdienybė, visgi, Romoje egzistavo ir ne visai įprastas auskarų vėrimo būdas. Romėnų atletams, jauniems dainininkams ir aktoriams auskarus verdavo į lytinius organus. Šiems vaikinams suimdavo apyvarpę, pradurdavo iš abiejų pusių ir taip ją surišdavo. Pasak istorikų, tokiu būdu buvo siekiama apsaugoti juos nuo sekso, pagerinti sveikatą bei išsaugoti gražius balsus.
Pasirodo, kad spenelių vėrimas taip pat nėra visai nauja mados tendencija. Senovės egiptiečiai pravertus spenelius laikė vyriškumo simboliu. Tokio tipo auskarai ne naujiena buvo ir XIX amžiaus pabaigos Prancūzijoje. Esama legendos, kad Viktorijos laikų gydytojai rekomenduodavo moterims prasiverti spenelius, kad šios išvengtų žindymo skausmų, visgi, šis faktas nėra iki galo įrodytas.
Vieni auskarus niekino, kiti jais didžiavosi
Vienose kultūrose auskarai atstojo gero statuso simbolį, kitose – atvirkščiai. Įsibėgėjus viduramžių laikotarpiui, į auskarus itin įtariai žiūrėti pradėjo italai. Čia jie tapo žemesniosios klasės ženklu. Auskarais buvo ženklinami vergai, sekso paslaugų teikėjai ir pašaliečiai, pavyzdžiui, žydai.
Šimtmečius ausis vertis populiaru buvo ir europiečių jūreivių tarpe, ir jie to visai nesigėdijo. Kai kurie jūreiviai buvo įsitikinę, kad pradurta ausis gali pagerinti regėjimą jūroje. Taip pat manoma, kad iš auskarų ir tatuiruočių buvo galima spręsti apie jūreivio patirtį ar netgi kiek kartų jam yra tekę kirsti pusiaują. Egzistuoja ir aiškinimas, kad jūreiviai vėrėsi ausis, jog paskendimo atveju už jų laidotuves būtų mokama auskarais.
Dabar auskarai – saviraiškos ir seksualumo simbolis
Pasak tatuiruočių ir auskarų vėrimo meistrės Martos Dorniak, moderniais laikais Vakarų visuomenėje auskarai tapo maišto simboliu, o prie to stipriai prisidėjo pankų judėjimas. Šie anarchistai siekdavo sukelti žmonėms šoką. Pankų tikslas – žmonėms parodyti, kad jų nevaržo jokios konvencijos ir jog jie nebijo atrodyti kitaip. Žmonių akis patraukdavo ne tik ryškiaspalvės skiauterės, bet ir auskaras antakyje, lūpoje, nosyje, liežuvyje…
Kai kurie klientai auskarus į genitalijas veriasi dėl paties vėrimo momento.
Dabar auskarai nieko nestebina. Daugiausia žmonės auskarus veriasi dėl saviraiškos – tokiu būdu jie siekia parodyti „vidinį aš“. Marta priduria, kad kai kurie žmonės nemoka savęs kitaip išreikšti, todėl tai daro tatuiruodami savo kūną bei verdamiesi auskarus. Dėl šių puošmenų tiesiog jaučiasi „kiečiau“. Šiais laikais auskarai specifinės simbolikos nebeturi, bet pasitaiko ir intymesnių auskarų vėrimosi priežasčių.
„Kai kurie žmonės auskarus veriasi siekdami pritraukti daugiau partnerių ar patirti didesnį seksualinį malonumą. Kad ir spenelių auskarai – jie verčia žmones jaustis patrauklesnius ir seksualesnius, be to, padidina spenelių jautrumą. Kai kurie klientai auskarus į genitalijas veriasi dėl paties vėrimo momento. Jausdami skausmą jie jaučia malonumą. O ir vėliau, žinodami, kad jų kūne yra kažkoks svetimkūnis, jaučia didesnį psichologinį seksualinį pasitenkinimą“, – 15min URBAN pasakojo Marta Dorniak.
Pati Marta turi 19 auskarų. Jai tai yra saviraiška ir darbas – juk būtų keista, jei į auskarų vėrimo saloną atėję klientai sutiktų nieko neprasivėrusį specialistą. Be šių puošmenų Marta savęs nemato – jei neturėtų auskarų, jaustųsi tartum be svarbios kūno dalies. Visgi, nors pati Marta tikra auskarų entuziastė, kartais klientus nuo auskarų jai tenka atkalbėti.
„Moderniame pasaulyje auskarai – gaji mados tendencija. Daugelis pamato gražiai atrodančias nuotraukas internete ir dėl to patys nori ką nors prasiverti. Visgi, ne visi supranta, kad auskarai ne visiems tinka – čia svarbi ir žmogaus anatomija bei tai, kokios formos yra ausys, todėl kartais klientus nuo atitinkamų auskarų tenka atkalbėti“, – sako auskarų vėrimo ir tatuiruočių meistrė.
