– Rita, kodėl savo kuriamiems megztiniams įamžinti pasirinkote būtent S.Anusevičiūtę?
– Iš draugės gavau kvietimą į lietuvių kino filmo „O, ne! O, taip!“ premjerą. Buvo labai smagu, nes žiūrėjau jį kino salėje kartu su filme vaidinusiais aktoriais. Man visada buvo įdomi jų virtuvė.
Žiūrint filmą įstrigo Skaistė, gal dėl to, kad ji buvo gana jauna aktorė, simpatiška ir kažkuo kerinti. Tame filme ji tikrai sužibėjo, vaidino įtikinamai. Po kiek laiko pasvajojau, kaip būtų nuostabu, jei ji sutiktų dalyvauti mano drabužių kolekcijos fotosesijoje.
Susiradau filme vaidinusių aktorių pavardes ir per „Facebooką“ parašiau Skaistei. Parašiau paprastai, kad noriu pakviesti ją į savo fotosesiją, nes ji man labai patiko. Ilgą laiką negavau atsakymo, net jau buvau pamiršusi savo sumanymą. Tačiau po kurio laiko ji man parašė, kad būtų įdomu. Ir galiausiai sutiko!
Per fotosesiją Skaistę pamačiau dar kitu amplua – ji be galo nuoširdi aktorė, tuo mane labai sužavėjo, nes nuoširdumas – viena mano kertinių vertybių.
– Kokiais megztukais puošėte aktorę?
– Ši kolekcija kurta prieš metus, bet tuos megztukus ir dabar visi mėgsta. Galima nežymiai paimprovizuoti, pakeisti detales, spalvas. Pastebiu, kad klientės turi megztukus favoritus ir kurk naujų kiek nori, ne visi įtinka (šypsosi).
Megztiniams naudoju tik natūralius, kokybiškus siūlus – moherą ir šilką. Jie dera su mano kuriamais modeliais, atspindi švelnumą, o šiluma sklinda iš jų vidaus.
Kuriu tai, kas man atrodo įdomu ir miela, bet ne kam nors specialiai. Žinau, kad atsiras daug žmonių, kuriems tai bus taip pat gražu.
– Kada pradėjote megzti?
– Mane mažą megzti išmokė močiutė. Prisimenu ją ir savo tetą, sėdinčias vakarais ant sofos ir mezgančias. Norėjau prie jų prisijungti. Iš pradžių buvo sunku, nes nemokėjau tiesiog akių „užsidėti“ ant virbalų. Paskui močiutė parodė mezgimo knygą, iš kurios galėjau pati mokytis ir tobulėti.
Kai išmokau, negalėjau paleisti virbalų iš rankų. Mezgimas mane ramina ir padeda atsipalaiduoti. Pradžioje tai buvo tik pomėgis, bet kai tapau mama – apsivertė aukštyn kojomis. Mezgiau savo vaikams. Kai pamatė draugės, mezgiau joms, paskui draugių draugėms, ir taip viskas prasidėjo.
– Kodėl kuriate būtent megztinius?
– Megztinis – puošniausias megztas drabužis, „mezginių motina“. Net jo pavadinimas kilęs nuo veiksmo megzti. Pirmasis parodoje dalyvavęs mano drabužis buvo 5 klasėje numegztas megztukas. Klasės draugės dar apskritai nemokėjo megzti, o aš jau laikiau rankose megztinį, ir dar ne bet kokį, megztą kiauraraščiu.
Idėja kilo iš tos pačios knygos, kurią buvo davusi močiutė. Šiandien prisimindama vaikystę darau tai, kas tikrai patinka moterims. Žinau, kad šaltais vakarais visos svajoja įsisupti į šiltą megztuką.
– Kur ieškote idėjų, įkvėpimo, ar tiesiog sekate tendencijas ir jomis vadovaujatės?
– Seku tendencijas. Daug įkvėpimo galima rasti internete. Pradžioje sumanytą modelį mezgu virbalais sau. Tai užima tikrai daug laiko, kartais megztinis net nepavyksta. Ne viską, ką sumanai, gali įgyvendinti, reikia specialių mašinų. Svarbiausia turėti tikslą, bandyti ir tikrai pasiseks, jei ir ne iš pirmo karto.
– Kuriate, mezgate, tad tikrai galite pasakyti – kokie megztiniai bus madingi netrukus ateisiantį šaltąjį sezoną?
– Manau, dominuos kaip visada rudeniškos spalvos – vyšninė, tamsiai geltona, chaki. Atėjus rudeniui norisi spalvų, tai diktuoja net krintantys lapai. Dydžiai bus universalūs, oversize tipo, nes dabar klientai prašo kuo didesnių megztinių. Pluoštas – kuo natūralesnis, tai pastebėjau ir kitose linijose.
