Gydytoja dermatovenerologė Indrė Šaferienė pranešime spaudai teigia, jog dehidratuotą odą lengvai atpažinsime: ji linkusi pleiskanoti, šerpetoti, dažnai būna paraudusi, ją lydi niežėjimas.
Ilgametė Lietuvos ir Europos dermatovenerologų draugijų narė atskleidžia tris pagrindinius būdus, padėsiančius užtikrinti, jog mūsų odai netrūktų drėgmės, ir dalijasi žiniomis apie kosmetikos rinkoje dar naujų elementų – kanabinoidų – naudą dehidratuotai odai.
Saikingos maudynės ir tinkamas drėkinimas yra pirmasis faktorius, į kurį būtina atkreipti dėmesį kovojant su odos dehidratacija. Gydytoja pažymi, jog praustis reikėtų ne karštame, o maloniai šiltame ar drungname vandenyje. Odą drėkinkite per pirmas tris minutes po maudymosi, kol ji dar nenudžiūvo.
Tokiu atveju mūsų naudojama priemonė – kremas, losjonas ar balzamas – įsigers puikiai. Tepant priemonę ant sausos odos, ji tampa lipni, sunkiai įsigeria ir, galų gale, lieka nebenaudojama. Išsausėjusiai odai drėkinimas būtinas po kiekvieno prausimosi.
Rinkimės tinkamą kosmetiką. Kosmetikos pasirinkimas yra išties atsakingas ir individualus procesas, kurio metu būtina atkreipti dėmesį į mūsų odos tipą, mitybą, gyvenimo būdą, darbo sąlygas. Vis dėlto, kalbant apie dehidratuotą odą, pirmiausia turime užtikrinti, jog naudojame kuo mažiau dažiklių-kvapiklių turinčias priemones.
Kovojant su odos išsausėjimo problema, taip pat reikėtų atsisakyti stipriai putojančių prausimosi priemonių ir jas keisti aliejinės ar kreminės formos produktais, o kasdieniam ypač išsausėjusios odos drėkinimui rinktis priemones su natūraliais hipoalerginiais drėkikliais: pieno rūgštimi, karbamidu.
Ne paslaptis, jog esame tai – ką valgome. Gydytoja I.Šaferienė pabrėžia, jog sveika mityba yra itin svarbi tiek bendrai mūsų organizmo, tiek odos būklei.
Įvairūs nepalankūs aplinkos veiksniai sekina organizmo ir odos imunitetą bei kanabinoidinę sistemą, t. y., sistemą, padedančią žmogaus organizmui natūraliai pasigaminti endogeninius kanabinoidus, vadinamus endokanabinoidais, kurie mažina uždegiminius procesus, slopina skausmą, padeda palaikyti organizmo ir odos sveikatą, homeostazę.
Svarbu, kad su maistu gautume pakankamai antioksidantų, ląstelienos, vitaminų, taip pat nevengtume fermentuotų produktų, naudingų žarnyno sveikatai, kuri turi tiesioginės įtakos ir odos būklei. Tuo tarpu perdirbtų angliavandenių, konservantų, cukraus suvartojamą kiekį verta mažinti.
Tokio pobūdžio maisto produktai mažina gerųjų bakterijų kiekį žarnyne, silpnėja mūsų imunitetas, o su juo ir odos regeneracija – tai yra odos galimybė savaime pasigaminti natūralaus drėkinančio faktoriaus.
Neseniai iš Pasaulinės estetinės dermatologijos ir plastinės medicinos mokslo konferencijos Paryžiuje grįžusi gydytoja I.Šaferienė tikina, jog medicinos mokslas ir dermatologija kasmet pristato vis naujus odos sveikatinimo būdus bei sprendimus visuotinėms odos problemoms.
Pastaruoju metu itin daug tyrimų atliekama apie pluoštinėse kanapėse randamų elementų, kanabinoidų, naudą ne tik mūsų organizmui, bet ir išskirtinai odai. Kanabinoidai yra natūralios kilmės medžiagos, kurių kliniškai įrodytas efektas yra teigiamas.
Šiuo metu manoma, kad jos gali padėti gerinti odos būklę gydant įvairias lėtines odos ligas, mažinti uždegiminius procesus, slopinti niežėjimą, skausmą, gerinti bendrą organizmo būklę.
Visgi svarbu paminėti, kad moksliniai tyrimai apie fitokanabinoidų naudą odos uždegiminėms reakcijoms slopinti nėra išsamūs, tad vis dar aiškinamasi, kokia fitokanabinoidų koncentracija kosmetikos priemonėse būtų pakankama klinikiniam rezultatui pasiekti.
Todėl, nors fitokanabinoidai yra nuo seno žinomos naudingos medžiagos, jų naudojimas kosmetikos pramonėje dar yra inovatyvus ir nuolat tiriamas.
