Ant savęs, šypso marškinius ant klubų užsirišusi draugė. Na, gerai. Turiu pripažinti, kad jos daugiasluoksnis stilingas atsainumas žavi – nes atrodo, kad ji tokia ir atsikelia – be vargo susiderinusi ir puiki. Priešingai nei spintą terorizuojanti neturiu-ką-rengtis-autis kankinė – tai pasitaiko ir man.
Tad kaip prisitaikyti garderobą šaltam, vėjuotam, karštam, drėgnam ir kažkur per vidurį orui? Tam prireiks trupučio praktikos, tačiau verta – jei norite atrodyti kasdieniškai, bet stilingai net tada, kai oras keičiasi dažniau nei bipolinio-kompulsinio-neurotinio paciento nuotaikos.
Daugiasluoksniams deriniams nebūtini brangūs audiniai ar išskirtinio dizaino drabužiai – užteks esminių.
Daugiasluoksniams deriniams nebūtini brangūs audiniai ar išskirtinio dizaino drabužiai – užteks esminių: marškinių ir trikotažinių marškinėlių, švarkų, megztinių ir kardiganų, džinsų ir kelnių. Svarbiausia – ilgiai, spalvos ir atspalviai bei faktūros.
Sluoksniais laikykite ne tik drabužius – į tą pačią kategoriją papuola ir šalikai, skraistės, skarelės, skrybėlės, kepurės, kojinės. Viena labai svarbi daugiasluoksnio derinio koncepcija: sluoksnių nebūtinai turi būti daug – tačiau jie turi būti matomi.
Ką verta atsiminti norint susikurti stilingą daugiasluoksnį komplektą:
1. Ilgiai-pločiai. Kontrastingų ilgių, lengvai apsivelkami, atsagstyti drabužiai derinami su uždarais.
2. Faktūros. Skirtingos faktūros sustiprina daugiasluoksniškumo įspūdį: grubus mezginys su šilko marškiniais ir odinėmis, zomšinėmis ar jų pakaitų kelnėmis; nėrinių suknelė su vyriško stiliaus švarku, atlasine piloto striuke ar medvilnės parka ir panašiai.
3. Spalvos ir raštai. Tam, kad sluoksniai būtų matomi, margą drabužį derinkite su vienspalviu, arba skirtingų dydžių raštus ir ornamentus, pavyzdžiui augalinius su geometriniais, ryškiaspalvius su neutraliais.
4. Siluetas. Verta atsiminti, kad egzistuoja ne tik smėlio laikrodžio (prigludęs) ar A (platėjantis nuo liemens) siluetas: gali būti didelė trapecija, stačiakampis, ovalas ir panašiai. Daugiasluoksniškumas kuria naują, unikalų siluetą.
Nuo ko pradėti?
Nuo pagrindų, tiesa? Reikės bent trijų matomų sluoksnių, tad, sakykime, velkamės marškinius. Jokių miniatiūrinių, išaugtinių su elastanu – tegu jie būna vyriško stiliaus, gerai sukonstruoti. Nesivarginame segiodami vienos dviejų viršutinių ir apatinių sagų bei rankogalių.
Arba sliuogiame į laisvus trikotažinius marškinėlius. Minkšti, ploni audiniai suteikia lengvumo, kietesni – struktūros.
Liemenė, kardiganas, džemperis ant marškinių. Ploni ir trumpi berankoviai šiltam orui, masyvūs ir faktūriški – vėsesniam. Svarbu dydis – marškiniai neturi būti susiraukšlėję ir susisukę po megztiniu, t.y. laisvai tilpti. Ištraukite atsegiotus rankogalius ir/ar juos atraitokite. Atsegtą kardiganą galite sujuosti diržu, kaklą apsivynioti plačia skara.
Jei oras visai vėsus – ant kardigano arba džemperio velkamės berankovį švarką, bleizerį, pilotinę striukę, denimo ar odinį švarką. Tegu iš po jo kyšo didelis megztinis ir/ar marškinių rankogaliai. Kontrastingos drabužių proporcijos labai svarbu – pasirinkusios vienodo dydžio daiktus jausitės išsipūtusi tarsi pagalvė.
Vidury pavasario užklupus žiemai ant viso komplekto velkamės ryškų, masyvaus silueto paltą arba raštuotą, kutuotą skraistę. Lietpaltis, didelė parka – taip pat tinkami variantai.
Kelnės, džinsai, sijonas – pagal poreikį ir pomėgį. Kuo aktyvesnis viršus, tuo ramesnės norėsis apačios. Aukštakulniai bateliai grakštins visą derinį, žemakulniai – aulinukai, sportiniai, oksfordai, louferiai – suteiks kasdieniškumo.
DAUGIAU: Asmeninis Lauros Mizgirytės-Latour tinklaraštis apie stilių, madą ir įkvepiančius dalykus
