Simbolizmu perteikiama moterų nelygybė
Pirmoji ant festivalio scenos žengė Joanne Heleene Sormus, talentingoji Estijos dizainerė, savo kolekciją sukūrusi įkvėpta Estijos tautinio kostiumo, knygų apie tautinius drabužius, vestuvių tradicijų ir jų ritualų tyrinėjimo.
J.H.Sormus atkreipia dėmesį į net ir šiuolaikinėje visuomenėje egzistuojančią vyrų ir moterų nelygybę, ypač dažnus psichologinio smurto ir įtakos naudojimo atvejus, vis dar egzistuojančią nepagarbą moters karjerai, moters negalėjimą reikšti savo nuomonės, rinktis patinkančius drabužius, draugų atsisakymą, jei vyras jų nemėgsta, linksmybes tik su vyro leidimu.
J.H.Sormus kolekcija „Virbu Verme“ persmelkta simbolizmo. Suknelėse dominuoja tradicinės nuotakos kepuraitės forma, jos aštrūs kampai perteikia gynybinę dvasią, leidžia laikyti pavojus per atstumą. Šviežiai rožinė spalva (išgauta, beje, naudojant beržo žievę) simbolizuoja moters grožį, švytėjimą, švelnumą. Juoda spalva atspindi niūrias akimirkas, juodi yra ir modelių batai, o skylės padų viduje primena ir asmeninius norus bei jausmus, kuriuos moteris turi sulaikyti, mintis, kurių niekas kitas negirdi.
Dizainerė kolekcijai kurti rinkosi natūralius audinius, kuriuos dažė beržo žieve.
Grėsminga ateities perspektyvų žinutė
Deimantė Jasčinskaitė susirinkusiems komunikavo apie pasekmes, kas laukia, jei kiekvienas iš mūsų nesiimsime jokių žingsnių tvarumo link.
Jaunosios dizainerės akimis, vienos didžiausių šių dienų problemų yra vartotojiškumas ir užterštas pasaulis, todėl norėdama prisidėti prie tvarumo ir skleisti žinią apie daromą žalą aplinkai, dizainerė kolekcijai kurti pasirinko re-made (perdarymo) eksperimentinį metodą. Kiekvienas kolekcijos modelis sukurtas iš natūralaus pluošto atraižų ar nedėvimų drabužių, atkurti pusiau sunaikinti ir pertvarkyti drabužiai, medžiagos, dekonstruoti švarkai.
Kolekcijos spalvinė gama parinkta atsižvelgiant į išgyvenimų supintas apokaliptines nuotaikas: dominuoja įvairūs rudi, pilki ir žali spalvų tonai. Žalia spalva visuotinai siejama su gamta, ji simbolizuoja augimą, gyvastį, atsinaujinimą, harmoniją. Ruda spalva simbolizuoja ne tik žemę ir sunkų darbą, bet ir stabilumą, saugumą, viltį. Pilka spalva siejama su tamsiais jausmais, emocinėmis būsenomis, tokiomis kaip nerimas, rūpestis ir kaltė. Tai – tamsūs dabartiniai laikai – apokalipsė, kurią, pasak dizainerės, mes galime pakeisti, jeigu kiekvienas iš mūsų pagalvotų ir pradėtų gyventi tvariau.
Audinių dažymui – obelų žievė
Alice Partelpoeg kolekcija „Distant Sounds“ įkvėpta rogių varpelių ir jų garso, kylančių iš vaikystės prisiminimų bei močiutės pasakojimų apie jos ūkyje, kuriame ji užaugo, laikomus žirgus.
Varpeliai informuoja apie atvykstančius žirgus, jų garsai saugiai palydi žirgus jų paskutinėje kelionėje, leidžia surasti vienas kitą nežinomybėje, kad niekas nebūtų paliktas vienas.
Alice kolekcijoje naudoja tik natūralias medžiagas – vilną ir neapdorotą šilką, kuria nepalikdama atliekų. Siekdama sukurti universalaus ir lankstaus dydžio kūrinį, dizainerė naudoja nėrinį iš vielos, tad gaminio dydis laisvai kinta. Medžiagos dažymui naudojama obels žievė – ir tik negyvų medžių, kuriuos jau ruošiamasi kirsti.
Tvarumas, mada ir šiek tiek avangardo
Daugybės aplodismentų sulaukė išskirtinė jaunosios dizainerės Marijos Petraitytės kolekcija „Distance from a Point“, sukurta remiantis autorinės kūrybinės savianalizės metodu, tarsi kelionė į save, ieškant individualumo ir savito braižo savam „kūrybos rate“, atsiribojant nuo laikinų mados tendencijų.
M.Petraitytė sujungia gaminio kokybę, funkcionalumą, nešiojamus drabužius su eksperimentinės ir avangardinės mados išskirtinumu. Taip išlaikomas dizaino įdomumas, tačiau nesukuriama „perteklinių“ drabužių, kurie būtų nenešiojami.
Dizainerė, akcentuodama dizaino tęstinumą, kuria transformuojamus drabužius, tokiu būdu suteikdama vienam drabužiui kuo daugiau įvairių jo dėvėjimo būdų, tvarumą sustiprina ir naudodama natūralias medžiagas.
Elektros laidai – mados kūrinio dalis
Tvarios mados šou vainikavo Eneken Johanson ir jos kolekcija „Who Let the Dust Out“. Įkvėpta patirties renovuojant savo naujai įsigytą būstą, E.Johanson sukūrė mados gaminius, kuriems panaudojo nuo statybinių darbų likusias medžiagas. Dizainerė eksperimentavo su senais elektros laidais – lankstė, pynė, kol galop įkomponavo juos į savo mados kūrinius.
E.Johanson taip pat naudoja nailono audinio likučius, surinktus iš šio audinio gamybos fabrikų, pamušalams – audinių likučius iš savo senų kūrinių, o striukių detalėms – senus varžtus ir veržles. Tokiu būdu atliekoms suteikiamas naujas gyvenimo etapas. O svarbiausias kolekcijos elementas yra gėlė, taip išlauktas gyvybės šaltinis, simbolizuojantis naują pradžią ir augimą, pirmasis atsiradęs dizainerės naujuose namuose.
Planuose – kitų metų festivalis
Ir nors šis išskirtinis mados renginys praūžė vos vakar, jo organizatoriai jau planuoja ateities pasirodymus: „Esame labai laimingi šio, jau trečiojo, mūsų festivalio rezultatais, tarptautiškumu, kūrybiniais sprendimais, dalyvių aktyvumu, – sako renginio įkūrėjai ir organizatoriai Indrė Jakaitytė ir Seržas Gandžumianas. Ir jau iškart galvojame apie kitų metų šventę, kurios pradėjome laukti tą pačią akimirką, kai atsisveikinome su žiūrovais, susirinkusiais Rotušės aikštėje ir mus stebėjusiais tiesioginės 15min transliacijos metu.“
„Sustainable Fashion Week Vilnius“ yra Vilniaus m. savivaldybės globojamas ir iš dalies finansuojamas renginys. Renginiui apšviesti buvo naudojama tik žalioji „Enefit“ energija, o renginio automobiliais pasirinkti nulinės emisijos elektra varomi „Mercedes EQ“ serijos automobiliai.
Nedalyvavę renginyje, kolekcijų pristatymus galite peržiūrėti žemiau esančiame vaizdo įraše.