Nudegimai
„Einant į lauką rekomenduojama naudoti apsaugines UVA / UVB odos priemones. Kuo oda baltesnė, tuo didesnis turi būti SPF (apsaugos nuo saulės faktorius – red.) skaičius. Apsauginę priemonę reikia tepti dar namuose, maždaug 15 minučių iki išeinant į lauką.
Saugiai degintis saulėje galima nuo ankstyvo ryto iki 11 val. ir nuo 15 val. iki vakaro, kitu laiku reikėtų pasitraukti į pavėsį, o kaitriausiu metu būnant saulėje vilkėti visą kūną dengiančius drabužius, užsidėti skrybėlę. Joks kremas visiškai neapsaugos odos nuo pažeidimų, jei deginsitės aktyviuoju saulės periodu, tarp 11 ir 15 val.“, – pranešime spaudai pasakoja įmonės „Šeimos gydytojas“ gydytoja dermatovenerologė Daiva Raudonaitienė.
Pasak specialistės, jei oda nudegė iki ryškaus paraudimo, paburkimo ir skausmo, o dar blogiau – pūslių, reikia skubiai pasirodyti gydytojui dermatologui. Pavojinga nudegusią odą tepti bet kokiu kremu ar riebalais, nes tai dar stipriau sutrikdo odos funkcijas ir gali sukelti komplikacijas ir infekciją. Saulei pažeidus didelį odos plotą, nukenčia ne tik oda, gali sutrikti ir daugelis organizmo funkcijų: širdies, žarnyno, kepenų, plaučių. Tai labiau būdinga mažiems vaikams.
Silpnai nudegus odą pakanka gerti daug vandens, leisti odai atsigauti, taip pat galima ją drėkinti alavijų sultimis ar specialiai skirtais kremais. Saugiai degintis saulėje galima tik odai parudavus.
Apgamai
„Itin pavojinga degintis apgamų turintiems asmenims. Kai kuriems asmenims visai nerekomenduojama kaitintis saulėje, net ir naudojant didelės apsaugos nuo saulės priemones, nes vos vienas stiprus nudegimas gali iššaukti odos vėžio atsiradimą“, – teigia D.Raudonaitienė.
Pasak gydytojos, visi apgamų turintys žmonės turėtų pasirodyti dermatologui ne rečiau nei kartą per metus, kad apgamai būtų ištirti dermatoskopiškai. Jei po šio tyrimo apgamai įvertinami kaip neturintys didelės rizikos pakisti, gydytojas nurodo, kiek galima degintis ir kokias priemones naudoti. Be to, reikėtų vengti ant apgamų tepti saulės įdegį skatinančias priemones, o apsaugines priemones ant apgamų tepti kaip įprasta tepant visą kūną (pagal naudojimo instrukciją). Gydytojos teigimu, paprastai vasarą norinčių išsitirti apgamus padaugėja.
Esantis apgamas, net ir didelis ar tamsus nebūtinai yra pavojingas. Tačiau apgamui pradėjus staiga didėti, keisti formą, spalvą, niežėti, kraujuoti ar atsiradus juodam apgamui, nedelsiant reikia pasirodyti specialistui.
„Paprastai valstybinėse įstaigose, norint patekti pas dermatologą ar dermatovenerologą, tenka visų pirma apsilankyti pas šeimos gydytoją ir tik tada, gavus siuntimą, galima užsiregistruoti specialisto konsultacijai. Dažnai tokios konsultacijos gali tekti gerokai palaukti, o jei tai apgamo ar kito odos darinio pakitimas ar paūmėjimas – svarbus kuo skubesnis mediko įvertinimas.
Tokiu atveju dažnam pacientui tenka kreiptis į privačias klinikas. Turintiems papildomą sveikatos draudimą tokias paslaugas apmoka draudimo bendrovė“, – primena „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo Rizikos vertinimo skyriaus vadovas Rimgaudas Staigis.
Įkandimai
Dar vienas vasaros pavojus – vabzdžiai. Žmonės skirtingai reaguoja į vabzdžių įkandimus. Jeigu asmuo nėra alergiškas uodų, bičių, vapsvų ar kitų vabzdžių įgėlimams, pakanka sugeltos vietos nekasyti, ją švariai nuplauti muilu ir stengtis, kad į įkandimo žaizdeles nepatektų infekcija.
„Alergiškiems žmonėms net ir nuo vieno įkandimo gali atsirasti stiprus tinimas, bėrimas, gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti pykinimas ar vėmimas ir kiti simptomai. Organizmas gali sureaguoti iš karto po įkandimo arba praėjus kelioms valandoms. Pastebėjus tokius simptomus reikia nedelsiant vykti į artimiausią gydymo įstaigą. Į gydytoją dermatologą reikėtų kreiptis ir tada, kai šalia įkandimo atsirado papildomi bėrimai, įkąsta vieta stipriai sutino, bėrimas laikosi ilgiau nei tris dienas ir nemažėja“, – pataria gydytoja.
Paprastai vabzdžių įkandimo žymė sugyja per kelias valandas ar dienas, priklausomai nuo to, kas įkando ir nuo individualaus odos jautrumo.
