– Kuo natūrali kosmetika skiriasi nuo cheminės?
– Esminis skirtumas – sudėtis. Visais laikais kosmetika buvo natūrali, chemine tapo XX a., kai virto industrija. Buvo atrasti cheminiai emulsikliai, nes kosmetikoje vyrauja ta pati problema, kaip kulinarijoje, – kaip riebalą sujungti su vandeniu.
Buvo pagaminta maloni konsistencija, atsirado konservantai, buvo galima dėti daug visokių dalykų ir viską užkonservuoti. Žinoma, tos medžiagos nebuvo tiriamos, o jei tiriamos, tai labai fragmentiškai. Taip yra iki šiol. Niekas negali būti tikras, ką tos medžiagos daro. O jos dažnai provokuoja alergijas, kitus sutrikimus. Įprastai kosmetikos bazę sudaro naftos chemija. Cheminėje kosmetikoje aliejus yra naftos produktas, o natūralioje aliejus augalinis.
– Į ką reikia atkreipti dėmesį norint įsigyti tikrai kokybiškos ekologiškos kosmetikos?
– Kiek pastebiu, prekybos centruose tai gana korektiškai atskirta. Parduotuvėse, kuriose yra konsultantai, galima gauti informacijos. Reikia turėti omenyje, kad, kalbant apie kosmetiką, žodis „ekologiškas“ nereiškia to paties, ką reiškia kalbant apie maistą.
Maiste ganai aiški ekologiškumo sąvoka, yra vienas žymėjimas – žalias lapelis. Kosmetikoje tokio bendro ir teisės aktais įteisinto standarto nėra. Tie standartai privatūs ir įvairiose šalyse yra organizacijų, kurios juos teikia.
Bendras kosmetikos standartas Europoje atsirado visai neseniai, tai COSMOS. Jis neturi paveiksliuko, tai tik raidės. Vartotojui, pamačiusiam šį žymėjimą, svarbu žinoti, kad išlaikyti pagrindiniai natūralios kosmetikos principai: yra natūralios žaliavos, cheminių žaliavų naudojimas labai apribotas. Kitas klausimas, kiek ten yra ekologiškų žaliavų.
Kosmetika nuo maisto skiriasi tuo, kad jos sudėtį skaityti labai sunku. Sudėtis privalo būti ant produkto, bet tai speciali nomenklatūra. Sintetiniai ir agresyvūs ingredientai gali skambėti kaip visiškai padorūs ir priešingai – natūralios medžiagos ir jų dariniai gali skambėti labai chemiškai. Taigi kosmetikos sudėties skaitymas vertingas tik tada, jei ieškoma alergenų.
– Rinkdamiesi dezodorantą žinome, kad reikia ieškoti be parabenų. Ar yra sudėtinių dalių, kurias žmonės žino ir atkreipia dėmesį? Kas didžiausias pavojus produkto sudėtyje? O kas gerieji ženklai natūralioje kosmetikoje?
– Reikia žiūrėti į produkto tipą. Parabenus prisiminti lengva, dėl to didelė dalis gamintojų juos pakeitė nė kiek ne geresniais konservantais. Dirbtiniai kvapai gali vadintis labai neįprastai, keistai ir įvairiai, nebūtinai parfum.
Reikia turėti omenyje, kad parfum gali būti ir natūralūs. Jei produktas sertifikuotas, sertifikuotojai matė kvapų formulę. Tuomet ją tvirtina arba netvirtina. Jei produktas nesertifikuotas, kvapų formulės niekas, išskyrus gamintoją, nematė. Kvapams taikoma patento teisė ir kvapų galima neatskleisti. Kosmetikos sudėtyje kvapai visada nurodomi paskutiniai, ne pirmi.
Iš pirmųjų sudėtinių dalių galime matyti, ar kosmetika natūrali, ar sintetinė. Reikia pažiūrėti, ar yra mineral oil, nes būtent mineral oil arba petrolatum dažnai yra bazė. Jei kosmetika natūrali, sudėtyje bus vanduo ir greičiausiai kokie nors aliejai. Reikėtų vengti silikono, kuris gali pasirodyti bet kur.
– Kokius dekoratyvinės kosmetikos produktus geriausia keisti natūraliais? O kurie nėra tokie pavojingi, net jei ir sintetiniai?
– Visi sintetiniai produktai provokuoja alergijas ir negali žinoti, kuris lašas bus paskutinis, nes kiekvienas naujas alergenas alergijos tikimybę didina eksponentiškai. Dėl to taip svarbu jų suvartoti kuo mažiau.
Taigi kalbame ne apie tai, kas mažiau ar labiau kenkia, o apie tai, kas geriau patenkina mūsų poreikius. Tarkim, natūralūs lūpų dažai poreikius patenkina, o tušas nebūtinai, nes medžiaga, kuri prilipdo, yra sintetinė. Taip, natūralūs tušai tobulinami, bet kai kurios moterys sako, kad jis nuvarva ar pan.
Pavyzdžiui, ilgalaikiai plaukų dažai (ne chna) ir nagų lakai apskritai negali būti pagaminti be cheminių ingredientų, todėl reikia kalbėti ne apie natūralius ir įprastinius, o apie įprastinius ir tausojančius.
– Nemažai žmonių vis dėlto natūralios kosmetikos vengia, nes ji neduoda tokio poveikio, kokio tikimasi. Pavyzdžiui, kam keista, kad šampūnas neputoja.
– Šampūno funkcija – ne putoti, o išplauti. Plaudami natūraliu šampūnu gal duše užtruksite keliomis minutėmis ilgiau, bet tai tik pripratimo reikalas. Natūrali kosmetika orientuota į ilgalaikį poveikį – ji veikia lėčiau, bet nealina odos.
Antra, ją reikia pritaikyti būtent savo odai. Nėra stebuklingo kremo – yra stebuklinga veido priežiūra: parinktas tinkamas prausiklis, tonikas, kremas, viskas daroma tinkamu laiku ir ne per daug (kai tepama per daug, užsikemša poros).
