Koronaviruso pandemija pakeitė įprastą rutiną, dėl suvaržymų daugelis laisvalaikio leidimo būdų – ilgai laukti koncertai, kino teatrai, sporto klubai, kur jau buvome pasiekę puikių rezultatų, tapo nebeįmanomi. Natūralu, kad dauguma žmonių atsigręžė į gamtą – iki tol išvykos į gamtą buvo planuojamos savaitgaliais ar per atostogas, o dabar trumpas ištrūkimas į mišką, parką ar sodą net ir darbo dieną tapo vienu pagrindinių atsipalaidavimo šaltinių.
Gamta ilgą laiką yra ir vienas pagrindinių kūrybiškumo stimuliatorių. Vienas iš impresionizmo pradininkų Klodas Monė net 30 metų buvo apsėstas vandens lelijų grožio ir per tą laikotarpį nutapė apie 250 paveikslų su šiomis gėlėmis. Vincentas van Gogas, norėdamas pradžiuginti savo draugą, nutapė įspūdingą „Saulėgrąžų“ paveikslų seriją. Šiandien dauguma šių paveikslų kabo žymiausiuose pasaulio muziejuose, o vienas buvo parduotas už rekordinę 39,9 mln. JAV dolerių sumą.
Gėlės, augalai ir uogos vienu ar kitu pavidalu kasmet „atgimsta“ ir pavasarinėse dizainerių kolekcijose. Šis motyvas niekada nepraranda aktualumo ir kiekvieną šiltąjį sezoną papuošia moterų garderobą, o dabar vis dažniau (ir, pripažinkime, tikrai sėkmingai) persikelia ir į vyrų spintas.
„Audimas”, tarsi nujausdamas mūsų visų atsigręžimą į gamtą, šį pavasarį pasitelkė grafikos dizainerę Jekateriną Budrytę tam, kad ji sumaniai apjungtų mūsų taip gerai pažįstamas lietuviškas gėles, uogas ir augalus į „Vasaros kuždesių“ kolekciją.
„Manau, ši kolekcija labai savalaikė, primenanti apie estetinį gamtoje praleisto laiko malonumą. Pati mėgstu gamtą, stengiuosi, kai tik galiu, ten ir pabėgti – nuo urbanistinio streso, o kartais ir nuo savęs pačios. Kompozicijas sukurti įkvėpė mano pačios patirtis gamtoje. Vaikystėje ir paauglystėje nemažai laiko viena ištisomis valandomis klaidžiodavau po miškus, pievas, klampodavau pelkėmis. Turėjome atokią vienkiemio trobelę, iki artimiausių kaimynų buvo tolokai, aplink – laukinė ir graži gamta. Tėvai gamtininkai anksti išmokė jautrumo aplinkai, pastabumo, pagarbos. Tai, kas nugulė audinių raštuose, man turbūt labiausiai įstrigę iš tų patirčių. Labai ryškiai prisimenu oranžines nesuvaldomai želiančių sulaukėjusių šaltalankių liepsnas“, – pasakoja J.Budrytė.
Šioje kolekcijoje naudojamos medžiagos pasižymi tamprumu, geru drėgmės išgarinimu ir greitu džiūvimu, kas yra neatsiejama nuo lengvos priežiūros. O tam, kad laisvalaikis gamtoje būtų stilingas ir saugus, galima rinktis prie gaminių derančias apsaugines veido kaukes.
Karantino metu sugrįžę į gamtą, nepamirškite paversti to nauju geru įpročiu net ir jam pasibaigus. Dalinamės penkiomis savo pačių išbandytomis Lietuvos vietomis, kuriose pasimiršta miesto rūpesčiai.
Nida – tobula vieta pamiršti miestą
Gamta Nidoje iš tiesų turi kažką magiško – juk dėl jos esame pasiryžę ilgai kelionei, kurią paįvairina eilės prie kelto. Vos tik atvykę į Nidą, tampame truputį mažiau miestiečiais – automobilį dažniausiai pamirštame, nes viskas, ko reikia – pasiekiama pėsčiomis, o ilgesnius atstumus labai smagu įveikti dviračiu. Nidos gamta itin graži ir turtinga, todėl ir skirtingi žmonės randa tai, ko jiems labiausiai reikia: vieni nori tiesiog pagulėti smėlėtame paplūdimyje, kiti vaikščioti ar važinėti dviračiais nesibaigiančiuose pušynuose, treti – pasiplaukioti laivu mariose ir pamatyti Parnidžio kopą kitu kampu.
Labanoro regioninis parkas – lietuviškos džiunglės
Didžiausias Lietuvoje regioninis parkas pasižymi turtinga augalija ir gyvūnija. Parke, kuriame yra net 285 ežerai, daugybė pelkių ir upelių, akys gali apraibti nuo penkiasdešimties skirtingų žalios spalvos atspalvių. Ne veltui šią vietą yra pamėgę ir išskirtiniai gyvūnai – Labanoro regioninis parkas garsėja briedžiais, čia gyvena ir veisiasi vilkai, nuolatos gyvena lūšys. Jei mėgstate nakvoti palapinėje – rinkitės išvyką į Labanoro regioninį parką ir keliaukite per nuostabaus grožio miškus, grožėkitės vaizdingais ežerais, nakčiai apsistodami stovyklavietėse. Dėl didelio ežerų ir upių kiekio šis parkas yra puiki vieta mėgstantiems poilsį su baidarėmis, rekomenduojamas maršrutas – nuo Siesarties ežero Lakajos upe iki Žeimenos.
Čepkelių gamtinis rezervatas – galimybė palepinti ausis paukščių simfonijomis
Unikalus, žmogaus veiklos beveik nepaliestas Čepkelių pelkynų kompleksas yra tapęs prieglobsčiu daugeliui retų paukščių rūšių. Čia išlikusios stambiausios kurtinių, gervių ir stulgių populiacijos Lietuvoje, gyvena kitur beveik išnykę didieji apuokai. Kitose šalies vietose itin reti svečiai – juodasis gandras, tetervinas, griežlė ir lulutė – Čepkelių rezervate pastebimi gana dažnai. Nenuostabu, kad daugelis šių paukščių pavadinimų jums atrodo negirdėti – prieš vykstant į Čepkelius panaršykite ornitologų puslapiuose, susipažinkite su retomis paukščių rūšimis ir jų ypatybėmis. Net jei ir nenorite skirti tam laiko – Čepkeliuose apsilankyti tikrai verta, akys pailsės išvydusios savitą kraštovaizdį, o mintis išvalys ir kūrybai pažadins anksčiau negirdėta paukščių balsų simfonija.
Kauno marios ir kadagių slėnis – paganyk akis į iš gražiausio tako atsiveriančią panoramą
Arlaviškių kaime virš Kauno marių skardžio vingiuoja Kadagių slėnio takas, kuris 2016 m. išrinktas gražiausiu Lietuvoje pažintiniu taku. Vaikštinėjant 1,3 km ilgio taku turėsite daugybę progų gražioms nuotraukoms – nuo tako atsiveria išplatėjusio Nemuno, Dabintos salos panorama ir kerinčios atodangos. Kadagynas čia užima net 5 ha ploto, kai kurių beveik šimtamečių kadagių aukštis siekia daugiau nei 12 metrų. Dėl ypatingų kadagių išskiriamų eterinių aliejų oras šioje vietoje yra itin tyras ir švarus, natūralios medicinos žinovų teigimu, net gydantis. Dėl to lankantis kadagių slėnyje patartina užsibūti kiek ilgiau, prisėsti įrengtose poilsio zonose ir giliai pakvėpuoti. Jei su savimi pasiimsite jogos kilimėlį ir atliksite keletą pratimų – tyro deguonies ir energijos gausite dar daugiau.
Klinčių karjerai – kelionė į Šiaurės Lietuvą prilygs kelionei laikui
Prieš 300 milijonų metų Akmenės rajone susiformavę ir daug metų kasami klinčių klodai pavertė šią vietą unikalia ir suformavo Lietuvai visiškai nebūdingą kraštovaizdį. Daugelis keliavusių ugnikalnių suformuotose salose, pavyzdžiui lietuvių pamėgtoje Fuerteventūroje, apibūdina jų kraštovaizdį kaip marso kanjonus. Būtent tokį vaizdą rasite nuvykę ir į klinčių karjerus. Įspūdingos asmenukės ir draugų klausimai, kaip rasti šią unikalią vietą – garantuoti!
