Tarp jaunimo populiarėja „lėta mada“
Nors elektroninė prekyba ir toliau skatina emocinius ir neapgalvotus greitosios mados pirkinius, pastebima ir teigiama tendencija. Lietuviai, ypač jaunesnės kartos atstovai, vis dažniau vadovaujasi „mažiau yra daugiau“ principu: perka mažiau prastesnės kokybės drabužių, renkasi padėvėtų drabužių parduotuves, drabužių mainytuves tarp savų ir bendraminčių, taip pat vis dažniau turimas aprangas verčiau nusprendžia pasitaisyti, o ne pirkti naujas.
„Tiek Lietuvos, tiek ir užsienio moksliniai tyrinėjimai rodo, kad vartotojai priklausantys Y kartai (gimę 1981-1996 m.) įsigydami mados prekes, siekia kurti savo identitetą ir stengiasi neatsilikti nuo mados tendencijų, tad jie yra vieni pagrindinių greitosios mados prekių ženklų auditorijų. Tuo tarpu jaunesnės kartos, ypač Gen Z (gimę 1997-2012 m.) kartos, atstovai vis labiau vertina atsakingą vartojimą. Tiesa, verta pabrėžti, kad nors jiems svarbu aplinkosauginės priežastys, jos nėra pirmoje vietoje. Kur kas svarbiau jaunimui tai, kad dėvėti drabužiai yra finansiškai patrauklesni ir kartu jie mato šį pasirinkimą kaip atsakingą ir modernų gyvenimo būdą, leidžiantį išsiskirti iš minios“, – įžvalgomis dalinasi žiedinės drabužių mainytyuvių-atiduotuvių platformos „Giver Tag“ įkūrėja ir Europos klimato pakto ambasadorė Karolina Barišauskienė.
Ekspertė priduria, kad net ir gana racionalios tvaresnio garderobo pasirinkimo priežastys suteikia daugiau vilčių lėtos mados bei atsakingesnio vartojimo plėtrai ne tik Lietuvoje, bet ir ES, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. griežtina reikalavimus tekstilės atliekų surinkėjams, gamintojams ir importuotojams.
Finansinė nauda, unikalumas ir mada, socialiniai, kultūriniai pokyčiai ir galiausiai aplinkosauginės priežastys, skatina vartotojus rinktis tvaresnius sprendimus, o tai leidžia sutaupyti nemažą sumą pinigų, kurie stipriai išsenka šventiniu laikotarpiu.
Dažniau taisosi jau turimus drabužius
Vienos drabužių siuvyklos Lietuvoje meistrai taip pat pastebi, kad jaunimas vis dažniau atneša pasitaisyti savo drabužius užuot pirkę naujus. Vieni ateina norėdami juos pataisyti dėl dėvėjimo atsiradusius įplyšimų, kiti – norėdami suteikti jiems išskirtinį įvaizdį pagal savo asmeninį stilių.
„Džiaugiamės, kad sulaukiame vis daugiau jaunų žmonių, kurie nori atnaujinti savo drabužius ir leisti jiems atgimti iš naujo. Tai gali būti švarkas, kuriam reikia naujo pamušalo, ar suknelė, kurią pritaikome pagal naujausias mados tendencijas arba pakitusį žmogaus drabužių dydį,“ – pasakoja „Linos artelės“ siuvyklos įkūrėja Lina Liutkevičienė, pabrėždama, kad prieš šventes tokių užsakymu sulaukia vis daugiau.
Dėl vaikų karnavalų aprangos priima ir tėvai
Kalėdiniai karnavalai darželiuose ir mokyklose – tai neatsiejama švenčių dalis, tačiau vaikų aprangų paruošimas dažnai tampa tikru galvos skausmu tėvams. Tvarios mados atstovai džiaugiasi, kad vis dažniau vaikų karnavaliniai drabužiai siuvami iš senų drabužių, juos koreguojant, papildant tam tikromis detalėmis. Taip pat ieškoma sprendimų padėvėtų drabužių parduotuvėse ar mainytuvių platformose, kur nenaudojamus šventinius drabužėlius tėvai mielai perleidžia kitiems.
Šią tendenciją pastebi ir drabužių valyklos, kurias šventiniu laikotarpiu užpildo ne tik šventinės suknelės ir kostiumai, bet ir vaikų drabužiai.
„Valykloje šventiniu laikotarpiu sulaukiame daugybės vaikiškų karnavalų kostiumų. Matome, kad tėvai vis labiau nori atnaujinti jau turimus kostiumus, kuriuos kadaise dėvėjo patys, o gal vyresni vaiko broliai ar sesės. Tai ne tik padeda sutaupyti laiko ir pinigų, bet ir tampa gražia šeimos relikvija,“ – dalijasi „Paulini“ drabužių valyklos atstovai.
