Statistika iškalbinga ir tik dar kartą patvirtina, kad greitoji mada – smarkiai teršia aplinką, rašoma „LTD Group“ pranešime žiniasklaidai. Pavyzdžiui, vieniems medvilniniams marškinėliams pagaminti prireikia 2700 litrų gėlo vandens – tiek per pustrečių metų išgeria vienas žmogus.
Plaunant sintetiką, į vandenyną išleidžiama apie 0,5 mln. tonų mikropluoštų per metus.
Apskaičiuota, kad viso pasaulio tekstilės ir aprangos pramonė 2015 m. sunaudojo 79 mlrd. kub. metrų vandens, kai visos Europos Sąjungos (ES) ekonomikos poreikis 2017 m. siekė 266 mlrd. kub. metrų. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2017 m. dėl tekstilės pirkinių ES išmesta apie 654 kg anglies dioksido vienam asmeniui. Dėl dažiklių ir apdailos medžiagų, naudojamų gaminant tekstilę, užteršiama apie 20 proc. viso pasaulio švaraus vandens.
Plaunant sintetiką, į vandenyną išleidžiama apie 0,5 mln. tonų mikropluoštų per metus. Skalbiant sintetinius drabužius, į aplinką išleidžiama 35 proc. pirminių mikroplastikų. Per vieną poliesterio drabužių skalbimą gali būti išpilta 700 000 mikroplastiko pluoštų, kurie gali atsidurti maisto grandinėje.
Žingsnis į priekį
Šiuolaikiniai drabužių kūrėjai vis dažniau ieško būdų, kaip mažinti vartojimą ir neigiamą poveikį aplinkai. Vieni dizaineriai stengiasi drabužius siūti iš gamtai draugiškų medžiagų, o kiti žengia didelį žingsnį į priekį ir naujus drabužius kuria iš drabužių, nusipirktų parduotuvėse „iš antrų rankų“.
Drabužių kūrėja Gabrielė Šapranauskaitė 2021 m. „Dizaino dienų“ renginyje Kaune pristatė kolekciją, kurioje visi naujai sukurti modeliai buvo pasiūti iš jau dėvėtų drabužių. Šis tvarios mados pavyzdys renginyje pelnė žiūrovų simpatijų ir paskatinimo prizus.
Ji detalizuoja, kad kolekciją ZERO-W sukūrė iš audinių, rastų dėvėtų drabužių parduotuvėse. Jose galima rasti ne tik dėvėtų drabužių, bet ir audinių likučių, užuolaidų.
Kurdami iš dėvėtų ar jau nebereikalingų drabužių, sukuriame unikalų, vienetinį gaminį, kurį vėl gali dėvėti tarsi naują.
„Pagrindinį audinį buvau įsigijusi prieš dvejus metus. Tai buvo ryškiai oranžinės spalvos lino audinys, kurio niekur nepanaudojau, tačiau būtent šis audinys įkvėpė visą mano kolekciją. Kadangi kolekcijai turimo audinio neužteko, prasidėjo ir kitų panaudotų audinių paieškos. Iš pradžių nepavyko rasti panašios faktūros, todėl kilo mintis naudoti užuolaidas, matytas dėvėtų drabužių parduotuvėse“, – pasakoja drabužių kūrėja.
Kolekciją G.Šapranauskaitė siuvo apie mėnesį, tačiau prisipažįsta, kad dirbti teko nuo ryto iki vakaro, nes viską darė pati: nuo drabužių lekalų, konstravimo, siuvimo.
Kūrėja sutinka, kad siūti drabužius iš jau dėvėtų yra ilgesnis ir daugiau laiko reikalaujantis kelias, tačiau ji atkreipia dėmesį, kad tokios pastangos ne tik mažina vartojimą, bet ir skatina kurti išskirtinius daiktus.
„Manau, svarbu mažinti vartojimą, išmetamos tekstilės kiekį. Gyvename tokiu laiku, kai greitosios mados drabužių pasiūla yra milžiniška, todėl lengvai perkame, lengvai ir išmetame. Kurdami iš dėvėtų ar jau nebereikalingų drabužių, sukuriame unikalų, vienetinį gaminį, kurį vėl gali dėvėti tarsi naują“, – savo filosofiją pagrindžia pašnekovė.
Ji vardija, kad gyvybės įpūsti galima beveik visoms medžiagoms ar nebereikalingiems drabužiams.
„Esu nusipirkusi vintažinius lino marškinius, tačiau jų spalva buvo pablukusi. Antram gyvenimui juos prikėliau nudažiusi specialiais tekstiliniais dažais. Jei randu sau patinkantį, geros kokybės vilnos megztinį, tačiau jis apsiburbuliavęs, galima jį nuburbuliuoti specialiu prietaisu“, – pasakoja G.Šapranauskaitė.
Drabužių kūrėja iš praktikos sako, kad perkant audinius ar medžiagas dėvėtų drabužių parduotuvėse, svarbu atkreipti dėmesį, ar audinys be defektų: ar nėra skylių, audimo broko, dėmių, kurių nepavyks išvalyti.
„Rudenį atsitiktinai užėjusi į dėvėtų drabužių parduotuvę radau 100 proc. vilnos audinį. Pamenu, už jį sumokėjau 8 eurus, o pasisiuvau švarką, liemenę ir sijoną. Šiuo metu dirbu prie švarko ir kelnių kostiumo, kurio audinį taip pat radau dėvėtų drabužių parduotuvėje“, – apie laimikius kalba pašnekovė.
Stilingi darbo drabužiai
Įmonės „LTD Group“ vadovė ir tvarių gaminių „Equa care“ ir „Equa“ atstovė Lietuvoje Dovilė Virbickienė ieškojo būdo, kaip darbuotojams sukurti įmonės reprezentacijai skirtus drabužius, tačiau papildomai neteršti aplinkos. Verslininkė idėją pristatė G.Šapranauskaitei, kurią pastebėjo „Dizaino dienose“, kai įmonė buvo įsteigusi vieną iš prizų renginio dalyviams. Drabužių kūrėja sutiko nenaudojant naujų audinių pasiūti švarkus, kuriuos įmonės darbuotojai galėtų dėvėti parodose, susitikimuose ir reprezentuojant bendrovę.
„Prekiaujame gamtą tausojančiais gaminiais, todėl norėjome ir kitose srityse plėtoti tvarumo principus. Juk paprasta nusipirkti naujo audinio ir paprašyti dizainerio sukurti naujų drabužių. Ieškojome tvaraus, kūrybiško sprendimo, kaip sukurti stilingus darbo drabužius, bet papildomai neteršti gamtos“, – sako D.Virbickienė.
G.Šapranauskaitė užsimena, kad darbui skirtus švarkus sukūrė iš įmonės darbuotojų jau turėtų drabužių.
Toks sprendimas, kai naujiems gaminiams kurti panaudojami jau turimi ištekliai, puikus žiedinės mados ekonomikos pavyzdys (angl. Circular fashion economy), kurios pagrindinis siekis yra paskatinti drabužius dėvėti kiek įmanoma ilgiau ir gaminti juos nekenkiant aplinkai.
