„Stresas yra visiškai normali organizmo reakcija į kokius nors pokyčius – emocinius ar fizinius. Žmogaus organizmas yra pakankamai gerai prisitaikęs pokyčius toleruoti, tačiau viskas priklauso nuo to, ar pavyks išlaikyti balansą “, – sako gyd. V.Kurtinaitytė.
– Kaip stresas paveikia mūsų sveikatą?
– Kartais susimąstau: apie streso įtaką mūsų sveikatai kalbama labai daug, tačiau kiek iš mūsų išties renkasi sąmoningai sau padėti?
Visai nesvarbu, ar jūs išgyvenate žemės drebėjimą, ar stovite automobilių kamštyje – organizme vyksta toks pats fizinis atsakas į stresinę situaciją: išsiskiria tokie hormonai kaip kortizolis ir adrenalinas, įsijungia režimas „fight or flight“, į raumenis priplūsta kraujo, padidėja širdies susitraukimų dažnis ir žmogus susikaupia išgyvenimui. Ar atsakas į stresą padės jums tobulėti, ar nualins jus – priklauso nuo streso trukmės, stiprumo ir mūsų požiūrio į jį.
Labai svarbu padėti sau atpažinti pirmuosius organizmo signalus, kada prarandamas balansas ir streso patiriame per daug. Tokiu atveju gali sutrikti kognityvinės funkcijos, suprastėti atmintis, dažnai vidury kalbos nutrūkti mintis, sutrikti dėmesys, aktyvumas, miegas, apetitas. Gali pradėti kamuoti nuotaikų ir emocijų svyravimai, vėliau tai gali pereiti į nerimą, panikos priepuolius, depresiją.
Stresas gali atsiliepti ir įvairiausiais fiziniais skundais, kurie imituoja, ko gero, visas įmanomas ligas, nuveda žmones pas gydytojus, tačiau išsityrus išgirstama, kad problema ne fizinėje, o psichologinėje sveikatoje. Taip pat streso pasekmė gali būti paūmėjusios lėtinės ligos, nusilpusi imuninė sistema.
Visa tai – ženklas, kad streso patiriama daugiau, nei galima toleruoti, tad reikia savimi susirūpinti.
– Tad kaip stresas atsispindi mūsų odoje? Į ką atkreipti dėmesį?
- Gydytojai, žmogaus, patiriančio daug streso, odoje gali matyti įvairius pakitimus.
Dėl išsiskyrusių streso hormonų padidėja riebalų išsiskyrimas, dėl ko suaktyvėja aknė, rožinė. Suaktyvėjus lėtiniams uždegimams „galvą pakelia“ žvynelinė, grybelinės ligos, egzema. Sulėtėjusi kolageno, elastino gamyba ir padidėjusi jo destrukcija gali vesti į priešlaikinį odos senėjimą.
Taip pat itin dažnas reiškinys – plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas. Ne vienam savo pacientui esu rekomendavusi kreiptis į psichoterapeutą, psichologą ar psichiatrą, kadangi dažnai matau, kaip odą veikia stresas, neišspręstos psichologinės problemos.
– Pagal kokius požymius išskiriate, kad odos pažeidimai būtent streso pasekmė?
– Streso nualinta oda yra papilkėjusi, praradusi elastingumą, joje gali būti stebimi stiprūs uždegiminiai procesai, priešlaikinis senėjimas. Tokie odos pokyčiai gali būti sukelti ne tik streso, bet ir kitų veiksnių, tad priežastis išsiaiškinama tik įdėmiai ir atvirai su žmogumi pasikalbėjus.
– Kaip padėti mūsų odai išvengti streso pasekmių? Ar kosmetika tam turi įtakos?
– Yra tekę konsultuoti pacientus, kurie patyrę stresinį išgyvenimą man tepasakė „Pasenau tiesiog per vieną naktį“. Manyti, jog kosmetikos priemonės ar procedūra kaip ranka su visam nuims odoje matomą nuovargį ir įtampą, kiek naivu. Žinoma, galime pasitelkti priemones su aktyviais ingredientais – peptidais, vitaminu C ar B, retinoliu, antioksidantais, taip pat galime pasilepinti ir veido masažu, mezoterapija ar HydraFacial procedūra. Tačiau šios priemonės duos geriausius rezultatus tuomet, kai susirūpinsime dviem svarbiausiomis organizmo funkcijomis: mityba ir miegu.
Jeigu šie du veiksniai sutrinka, pasiekti norimų rezultatų bus labai sunku. Daugelis mūsų, patirdami stiprų stresą, arba prarandame apetitą, arba valgome nesaikingai. Labai svarbu laiku pasirūpinti savimi, kreiptis į gyd. dietologą, jei prastos mitybos laikotarpis užtrunka. Daržovės, vaisiai, fermentuoti maisto produktai gali būti jūsų raktas į kur kas geresnę psichologinę sveikatą. Jau yra įrodytas ryšys tarp žarnyno ir smegenų veiklos: kuo geriau maitinamės, tuo greičiau normalizuojasi žarnyno mikroflora, tuo mažiau nerimo jaučiame.
Miegas yra be galo svarbus mūsų bendrai sveikatai, imuninei sistemai, audinių regeneravimui. Jei dėl patiriamo streso miegas sutrinka – patartina kuo greičiau pradėti laikytis miego higienos taisyklių ar kreiptis pas šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą.
Vis pabrėžiu, kad tiek mityba, tiek miegu reikia pasirūpinti laiku. Užvilkinus šį procesą, prarandamos fizinės jėgos, dėl ko streso padariniai bus tik dar stipresni. Tokiu atveju jau ir minčių apie kosmetikos priemones gali nebekilti, tad neignoruokime savo kūno siunčiamų signalų nuo pat pradžių.
– Kaip jūs patartumėte kovoti su streso sukeltais iššūkiais?
– Pirmas žingsnis – pripažinimas. Daugelis mūsų esame linkę neigti, atidėlioti. Galime – bet neilgai trukus kūnas pradės duoti kitokius signalus ir susidursime su taip vadinama psichosomatika: virškinimo sutrikimais, raumenų skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu, dusuliu, tirpimu ir t.t. Galima patirti įvairiausius gąsdinančius fizinius simptomus, o išsityrę pas gydytojus išgirsti: fiziškai esate sveiki, tačiau metas ne juokais susirūpinti psichologine sveikata.
Daugelis klausia, ar įmanoma įveikti stresą. Tačiau ar tikrai jį įveikti reikia? Dėl streso vyksta evoliucija, tobulėjimas. Kaip ir visur, taip ir šiuo klausimu svarbiausia yra balansas. Pradėjus jausti, kad streso per daug, ima depresyvi nuotaika ar nevaldomas nerimas, pirmiausia reikėtų treniruotis būti „čia ir dabar“, „įsižeminti“. Paklausti savęs: kas blogiausia gali nutikti ir ką galima dėl šios situacijos padaryti?
Pasidomėkime gilaus kvėpavimo pratimais, raumenų atpalaidavimo technikomis, meditacijomis, masažais, daugiau pasivaikščiokime gryname ore. Kartais būna dienų, kai niekam nėra jėgų, bet palaukus jėgos sugrįžta, tuomet pamažėle sąmoningai reikia ieškoti veiksmų, kurie mokytų mus pabūti dabarties akimirkoje. Kiekvienam iš mūsų šie veiksmai gali būti skirtingi.
Taip pat neabejotinai svarbus savęs pažinimas: kuo labiau savo, o ne kitų žmonių gyvenimus gyvename, tuo labiau jaučiame save ir tuo geresni mūsų pasirinkimai santykių, profesine prasme. Tam galite pasitelkti ne tik specialią literatūrą, straipsnius, seminarus, bet ir psichoterapeutus.
