Tuo metu drabužių yra prisiūta tiek, jog net ir negamindami nieko naujo artimiausius metus, tikrai nepristigtume ko apsirengti.
Todėl Lietuvos gamtos fondo projektas „Klimatosūkis“ ir drabužių perdarymo iniciatyva „KuriKuri“ kviečia į antrąjį mainytuvių renginį – „Vasarinių drabužių mainytuves“.
Kaip drabužių pramonė tapo praktiškai „vienkartinių“ rūbų pramone?
Per pastaruosius du dešimtmečius 60 % išaugo pirkėjų įsigyjamų drabužių kiekis, tačiau tai, kokį laikotarpį konkretus rūbas yra dėvimas, sutrumpėjo perpus. Ir nebūtinai todėl, kad tapome įnoringi ir įsigytą rūbą užsivelkame vos keliskart – dalies stambiausių drabužių tinklų gaminių kokybė yra tokia, jog jie būtent po kelių kartų susiburbuliuoja, po kelių skalbimų nublunka, ar kažkur įplyšta.
Kita vertus, industrializacija leido sukurti pigias sintetines medžiagas, naudoti pigią darbo jėgą – jei drabužiai tokie pigūs, jų galima įsigyti daugiau.
„Pastaruosius kelerius metus net paprasčiausius drabužius, tokius kaip palaidinės trumpomis rankovėmis, nešu siuvėjoms taisyti. Ir girdžiu tarsi pasiteisinimą-atsiprašymą: „Bet žinokite, čia kainuos...“.
Suprantu, kad perku žmogaus darbą, bent jau pusvalandį ar valandą jo laiko ir, deja, tai kainuoja brangiau, nei bet kuri palaidinė greitosios mados parduotuvėje. Mums tiesiog nebeapsimoka taisyti suplyšusių drabužių. Ir tai yra problema,“ – sako renginį „Vasaros drabužių mainytuvės“ organizuojanti projekto „Klimatosūkis“ vadovė Inga Labutytė-Atkočaitienė.
Vis dėlto, žvelgdami į savo perpildytas spintas, suvokiame apie rūbų pertekliaus problemą, todėl mainytuvių renginiai vis populiarėja. Lapkričio mėnesį klube „Kablys“ įvykusiose šiltojo sezono drabužių mainytuvėse išmainyta daugiau nei 300 vienetų rūbų, o renginio metu ant kabyklų jų kabėjo daugiau nei 700.
Žvelgdami į savo perpildytas spintas, suvokiame apie rūbų pertekliaus problemą, todėl mainytuvių renginiai vis populiarėja.
Bent pusė po šio renginio likusių drabužių (tik tie, kurie buvo skirti šiltajam sezonui) perduoti organizacijai „Caritas“, kuri pastaraisiais mėnesiais taip pat teikė paramą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.
Likę drabužiai, kurie vis tik buvo vasariniai ir organizacijai „Caritas“ nebuvo aktualūs, išdalinti norintiems per skelbimus socialiniame tinkle.
Kilogramas poliesterio gamybos sukuria 21 kg CO2 emisijų, kilogramas medvilnės – 28 kg CO2 emisijų. Taigi galima teigti, jog vieno mainytuvių renginio metu, kai naujus namus rado apie 700 drabužių, buvo sutaupyta bent pusė tonos CO2 emisijų.
Ne tik emisijos – poliesterio naudojimas tampa problema
Sintetiniai drabužiai plaunami išmeta mikroplastiko daleles – jos keliauja su vandeniu į gamtą, upes, jūras.
Poliesterio naudojimas drabužių pramonėje auga tiesiog eksponentiškai. Nuo 2000 iki 2018 -ųjų jis patrigubėjo (nuo 20 iki 60 milijonų tonų kasmet), o iki 2030-ųjų, prognozuojama, pasieks ir 90 milijonų tonų.
Dar 2015-aisiais visa poliesterio gamybos grandinė sukūrė 700 milijonų tonų CO2 ekvivalento pėdsaką. Tai yra panašus kiekis, kurį sukurtų 180 iškastiniu kuru kūrenamų jėgainių.
Apskritai net 69 % medžiagų, iš kurių yra siuvami drabužiai – sintetinės. Prognozuojama, kad šis kiekis jau artimiausiais metais pasieks tris ketvirtadalius visų drabužių gamybai naudojamų medžiagų kiekio.
Europos Sąjungoje tekstilės ir avalynės naudojimas laikomas ketvirta didžiausia aplinkos taršos ir klimato kaitos skatinimo priežastimi, o tekstilės gamyba – trečia daugiausia vandens resursų reikalaujančia veikla.
Dėvėtų rūbų parduotuvės – stileivų lobynai
Žinoma, rūbai mums nusibosta. Kai taip skaisčiai plyksteli saulė, norisi naujų spalvų ir raštų. Todėl renginyje „Vasaros drabužių mainytuvės“, „KuriKuri“ iniciatyvą pradėjusi Agnė Bitautaitė ves drabužių atnaujinimo tekstilės dažais dirbtuves.
Pati iniciatyva „KuriKuri“ padėvėtų drabužių parduotuvėse rastus rūbus paverčia tiesiog vienetiniais meno kūriniais.
„Savo veikla skatinu žmones pirmiausiai kūrybingiau pažiūrėti į savo spintą, galbūt netinkamą drabužį galime pataisyti, pakeisti jo siluetą, galu gale, jeigu rūbas tik atsibodo, galima jį dekoruoti, persiūti ar kitaip patobulinti, – sako Agnė Bitautaitė. – Taip ne tik atnaujinsite drabužį, bet ir patirsite tikrą meno terapiją, pažadinsite tą kažkur giliai viduje slypinčią kūrybinę energiją.
Savo veikla skatinu žmones pirmiausiai kūrybingiau pažiūrėti į savo spintą.
Jeigu darbščiųjų rankų būrelis ne Jums – kreipkitės į specialistus (siuvėjus) ir nepamirškit, kad skūpas moka du kartus, tad jūsų išleisti pinigai drabužio atnaujinimui yra jūsų investicija, kuri tikrai atsipirks.
Jeigu visgi jūsų stilius keičiasi ir jaučiate, jog įvaizdžiui trūksta būtent to vienintelio ir nepakartojamo drabužio, pirmiausia jo ieškokite: dėvėtų drabužių parduotuvėse, draugų spintoje (aš dažnai sesės spintoje randu tai, ko man reikia, iškart sakau, ji nėra tuo patenkinta), svetainėje „Vinted“, blusturgiuose, mainų renginiuose.“
Pati A. Bitautaitė yra gyvas pavyzdys, kaip turint dėvėtus drabužius atrodyti išskirtinai, stilingai, įdomiai.
Ištirta, jog statistinis europietis per metus išmeta apie 11 kilogramų vien tekstilės atliekų.
Tad bent kilogramą iš šio kiekio verčiau surinkite iš savo spintų ir atneškite į bare „Peronas“ (Geležinkelio g. 6) kovo 19 d. nuo 12 val. vyksiančias vasaros sezono drabužių mainytuves.
Galbūt išsirinksite kažką, kas atnaujins vasaros garderobą, o jei ir ne – drabužis toliau galės džiaugtis vasara kažkieno dėvimas, o ne tūnoti spintos tamsoje.
