Laikas. Blynai, kuriuos kildina kepimo milteliai ar soda, nemėgsta laukti – užmaišėte ir kaiskite keptuvę. O štai lietinių tešla mėgsta pabręsti – miltuose esantis glitimas geriau išbrinksta ir blynai ne taip plyšinėja. Užmaišę tokiems blynams tešlą, leiskite pastovėti bent pusvalandį. Mielinių blynų tešla mėgsta laiką – jei kepate su šviežiomis mielėmis, įmaišalą pakildinkite 15–20 min., o jau užmaišytą tešlą – dar apie valandą.
Be gumuliukų. Labiausiai erzina gumuliukai lietiniuose blynuose. Geriausiai ją ruošti taip: į didelį dubenį muškite kiaušinius, berkite druskos, kokį šaukštelį cukraus, o tuomet miltus ir šaukštu trinkite kiaušinius ir miltus iki tirštos emulsijos. Kai šioji emulsija bus glotni ir vientisa, imkite ją skiesti pienu (ar pieno-vandens mišiniu) iki reikiamo skystumo. Jei lietinių tešla vis tiek jums išėjo gumuluota, paprastas gelbėjimosi būdas – perkošti ją per plieninį sietą.
Tešlos tirštumas. Lietinių blynų tešla pagal savo konsistenciją turi priminti plakimui skirtą grietinėlę – ant keptuvės ji turi lietis lengvai, tačiau ne kaip vanduo (jei tešla per skysta, teks sutirštinti). Mielinių blynų tešla savo konsistencija turi priminti riebią grietinę.
Forma. Jei norite pažaisti ir iškepti itin taisyklingos formos miltinius ar daržovių blynelius, galite pasinaudoti konditeriniais žiedais – dėkite žiedą ant keptuvės (prieš tai patepę vidų aliejumi), pilkite/dėkite tešlos, blynui kiek sutvirtėjus žiedą nuimkite ir taip darbuokitės toliau su visais blynais.
Keptuvė ir karštis. Lietinius blynus geriausiai kepti specialioje keptuvėje žemais kraštais su nepridegančia danga, karštis reikalingas didelis, kiekvienai blyno pusei užteks kepti po minutę kitą. Nedideliems miltiniams blynukams ar daržovių blynams reikalinga gana didelė kaitra, ją reguliuokite pagal blynų storį. Mieliniams blynams ideali storadugnė, geriausiai – ketaus keptuvė, šie blynai turi spėti išsipūsti ir iškepti, todėl karštis turi būti vidutinis ar kiek aukštesnis už vidutinį.
Mielės. Jei mėgstate „senovinius mielinius blynus“, nelieka nieko kito, kaip kepti juos su šviežiomis mielėmis. Užtruksite ilgiau, tačiau tokie blynai žymiai skanesni, nei kepti su sausomis mielėmis. 300 g miltų jums prireiks apie 20–25 g mielių.
Pozicija keptuvėje. Paprasta tiesa, tačiau priminsime – blynai keptuvės centre kepa greičiausiai, nes ten didžiausias karštis, juos atidžiausiai stebėkite ir operatyviai apverskite ar išimkite iš keptuvės.
Mažiems degėsiams – ne. Jei kepate nedidelius blynelius, nesvarbu, miltinius, varškės ar daržovių, po kiekvienos jų partijos popieriniu rankšluosčiu pavalykite keptuvę ir įpilkite naujo aliejaus. Taip išvengsite neaiškių sudegusių gabaliukų, virtuvė mažiau prirūks.
Eksperimentai su miltais. Paprastus kvietinius miltus be jokių dvejonių galite keisti šviesiais speltų miltais – skonis pernelyg nesiskirs, tačiau kepinys bus maistingesnis, naudingesnis. Jei kvietinius miltus keisite avižiniais, žinokite, jog pastarieji sugers daugiau skysčio, tad reikės koreguoti jo kiekį. Grikių, migdolų miltai neturi glitimo, todėl juos būtinai turi surišti, pavyzdžiui, kiaušiniai. Galite saują kitą šių miltų įberti į įprastą kvietinių miltų blynų tešlą – paeksperimentuokite.
Neprilips. Jei kepate vadinamuosius čirvinius blynus, nepaisant to, kad į tešlą dėsite riebalų (lydyto sviesto ar aliejaus), prieš pildami pirmojo blyno tešlą, keptuvės viršų ir apačią labai plonai patepkite aliejumi/lydytu sviestu, taip pirmasis blynas tikrai neprilips. Vėliau jau tepti riebalais nebereikės, užteks esančių tešloje.