Ingredientai:
pagrindui:
- 120 g sausainių (šiuo atveju naudoti su kokosu, bet tinka bet kurie kiti, pavyzdžiui, avižiniai);
- 50 g sviesto.
pirmam sluoksniui:
- 250 g trintos varškės;
- 250 g mascarponės sūrio;
- 250 ml kokosų grietinėlės (riebesnės, ang. creamy);
- 100 g cukraus;
- didelis šaukštas japoniškos Matcha arbatos miltelių;
- pusės žaliosios citrinos (laimo) sulčių;
- 20 g želatinos;
- 60 g šalto vandens;
- indelis šviežių aviečių.
antram sluoksniui:
- 300 ml grietinėlės;
- 150 g baltojo šokolado.
Gaminimas:
1. Sausainius sumalkite iki trupinių. Sviestą ištirpinkite ir supilkite ant trupinių. Viską gerai išmaišykite ir išlipdykite torto formos dugną (šįkart naudota 16 cm skersmens forma, kad tortas būtų aukštesnis, bet ingredientai skirti 21 cm skersmens formai). Pastatykite į šaldytuvą, kad apstingtų.
2. Želatiną užpilkite šaltu vandeniu, leiskite išbrinkti ir paskui pakaitinkite, kad virstų skysčiu.
3. Varškę, mascarponės sūrį, grietinėlę sudėkite į plakimo indą ir plakite vidutiniu greičiu. Paskui supilkite išspaustas žaliosios citrinos sultis bei ištirpintą želatiną. Viską labai gerai išmaišykite ir supilkite ant paruošto pagrindo. Ant viršaus padėliokite šviežių aviečių.
4. Antram sluoksniui pakaitinkite 100 ml grietinėlės (nereikia užvirti, užtenka maždaug 60–70 C temperatūros). Šokoladą pasmulkinkite ir užpilkite ant jo karštą grietinėlę. Leisti pastovėti 2 minutes ir išmaišykite.
5. Plakiklio dubenyje išplakite likusią grietinėlę ir dalimis į ją supilkite balto šokolado skystį. Viską gerai išplakite, papurenkite ir supilkite ant žaliojo sluoksnio su matcha arbata.
6. Puoškite pagal savo fantaziją.
Liucinos Rimgailės projektui „100 tortų Lietuvai“ pagamintas tortas vaizdingumu nenusileidžia netoli Druskininkų, Pietiniame Lietuvos pakraštyje esančiam Raigardo slėniui. Pažvelgus į jį iš paukščio skrydžio, visuomet sužavi nuostabūs vaizdai – vakaruose plyti Nemuno juosta, gausūs senvagių lankai, pievos, pušynai, vėjo supustytos kopos, Švendubrės kaimo sodybos ir slėnį juosiantys aukšti šlaitai.
Raigardo slėniu susidomėta 1826 m., kai čia apsilankė Teodoras Narbutas, ieškodamas paminklų ir rinkdamas duomenis „lietuvių tautos istorijai“. Liaudis yra sukūrusi bent kelis padavimus apie Raigardo slėnio kilmę. Pasakojama, kad toje vietoje kadaise stovėjęs didelis ir garsus Raigardo miestas. Už dideles gyventojų nuodėmes Dievas prakeikęs miestą, ir Raigardas buvo nugramzdintas po žeme. Pagal kitą padavimą, miestas, stovėjęs ežero saloje ir nugrimzdęs nuo pernelyg didelio aukštų mūsų svorio.
Raigardo slėnis – unikalus gamtos paminklas, tautosakos perlais padabintas, Druskininkų svečių dažnai lankomas, savo paslaptimis neduodantis ramybės mokslininkams. Nuo šio slėnio skardžio Čiurlionis tapė savo žinomąjį triptiką „Raigardas“. Čia gimė ir ne viena jo sonata, nuskambėjo Stanislovo Moniuškos preliudas...
