„100 tortų Lietuvai“: namiškius ir kaimynus saldžiais kepiniais lepinančios Viktorijos tortas „Medutis“

Ingredientai:

torto papločiams:

• 4 kiaušiniai;
• 180 g cukraus;
• 50 g sviesto;
• 500–600 g miltų;
• 1 arbat. šaukšt. sodos;
• 100 g medaus;
• 1 arbat. šaukšt. meduolių prieskonių;
• žiupsnelis druskos.

pertepimo kremui:

• 1 l grietinėlės;
• 1 citrinos sultys;
• 100–200 g cukraus;
• rūgštesnės (juodųjų, raudonųjų serbentų ar kitos mėgstamos) uogienės.

Paruoškite tešlą:

1. Pasiruoškite garų vonelę: į didesnį puodą įpilkite vandens ir jį užvirkite.

2. Į mažesnį indą įmuškite kiaušinius, suberkite cukrų, lengvai išplakite bei sudėkite medų ir sviestą.

3. Indą su gauta mase statykite ant didesnio puodo su verdančiu vandeniu ir palengva maišant kaitinkite apie 15–20 min., kol masė įgauna gintarinę spalvą ir pradeda maloniai kvepėti medumi. Suberkite sodą. Kaitinama masė pradeda kilti, padidėja jos kiekis.

4. Miltus persijokite su prieskoniais ir druska. Kadangi šilta tešla labai skirtingai sugeria miltus, dalį atsidėkite – minkant tešlą jos konsistenciją reguliuokite po truputį berdami miltų.

5. Maždaug 4–5 valgomus šaukštus miltų berkite į gautą masę ir maišydami dar pakaitinkite apie minutę ant garų vonelės.

6. Nukelkite indą nuo garų vonelės ir gerai permaišykite masę, pakeliant viską nuo indo dugno. Berkite į tešlą dar 4–5 šaukštus miltų ir maišykite tešlą mentele tol, kol sutirštėja, bet dar būna taki, panaši į karamelę.

7. Likusius miltus išberkite į kauburėlį ir jame padarykite duobutę, į kurią supilkite jau turimą tešlą ir palengva minkykite – tešla turi būti ne per kieta, turėti plastiškumo, kaip šiltas plastilinas, tokios stadijos, kai kai tik tik nustoja lipti prie rankų minkant.

8. Tešlą padalinkite į 8 vienodus gabaliukus, padarykite iš jų rutuliukus ir pastatykite atvėsti 30 min.

Asmeninio albumo nuotr./Tortas „Medutis“

Iškepkite lakštus:

1. Kai tešla atvėsta, kočiokite plonus lakštus – kuo ploniau, tuo skaniau. Kad nesusidarytų oro burbulai, šakute subadykite lakštą.

2. Dabar jau šaukite lakštą į iki 180 laipsnių iš anksto įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 7–8 min. Kadangi visų orkaitės skirtingos, stebėkite procesą ir, kai lakštas gražiai parus ir pasklis malonus kepinio kvapas, traukite iš orkaitės.

3. Kol lakštas neatvėso, išsipjaukite lakštą tokios formos, kokios jums reikia. (Viktorija ima puodo dangtį, kuris yra aštresniais kraštais, gerai įspaudžia ir švelniai pasukinėja dar karštą lakštą – tada lakštai gražiai ir lygiai išsipjauna).

4. Dėkite atvėsti lakštus ir išpjautus kraštus (jų neišmeskite, susmulkinkite ir galėsite puošti tortą).

Pagaminkite kremą:

1. Kol lakštai vėsta, išplakite grietinėlę su cukrumi ir citrinos sultimis iki standumo. Kad gietinėlė gerai išsiplaktų ir nesuplaktumėte sviesto, grietinėlė ir indas, kuriame ją plaksite, turi būti šalti. Cukraus kiekis priklauso nuo jūsų pačių skonio: vieni mėgsta saldžiau, kiti ne taip saldžiai, tad berkite tiek, kad būtų skanu. Torto autorė Viktorija dar beria nutarkuotos citrinos žievelės.

Sluoksniuokite tortą:

1. Imkite indą, kuriame rinksite tortą, ir porą nedidelių šaukštų plaktos grietinėlės kremo paskleiskite pagal išpjauto lakšto formą, dėkite pirmą lakštą.

2. Sluoksniuokite tortą, porą sluoksnių sutepkite uogiene (jei mėgstate saldžius tortus, galite jos ir netepti.).

3. Likutį gietinėlės kremą sutepkite ant torto kraštų ir viršaus.

4. Palikite gaminį per naktį pastovėti šaldytuve.

5. Papuoškite tortą taip, kaip jums gražu: nupjautų kraštų trupiniais, uogomis, riešutais. Fantazija – beribė!

Asmeninio albumo nuotr./Torto „Medutis“ gabalėlis

Torto autorė Viktorija Jurkienė sako esanti lengvai pakvaišusi dėl saldžių kepinių – mėgsta juos kepti ir jais lepinti namiškius, kaimynus ir bendradarbius, o Lietuvai norinti dedikuoti vieną iš labiausiai mėgstamų tortų „Medutį“. Nors „Medutis“ itin populiarus ir visiems gerai žinomas, kiekviena šeimininkė turi savo receptą, savo mažą paslaptį.

Ne vieną paslaptį greičiausiai saugo ir Leipalingio dvaras. Vienas svarbiausių architektūrinių ir istorinių Dzūkijos vertybių dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1503 metais. Daugiau nei 200 metų (iki pat 1742 m.) jį valdė garbinga Sapiegų giminė. Po to dvaro savininkai keitėsi, o XIX a. pradžioje Leipalingis atiteko Kruševskių giminei. Būtent ji pastatė ištaigingus ir puošnius dvaro rūmus. Vėliau dvaro savininkams ir vėl keičiantis, paskutiniuoju dvaro savininku tapo Košica, dvarą pralošęs Monte Karlo kazino. Dvaras kurį laiką buvo apleistas, tačiau 2015 metais atgimė. Tuomet dvaras buvo rekonstruotas, o jame įsikūrė biblioteka, Leipalingio mokyklos kraštotyros muziejus, čia bendruomenė organizuoja leipalingiečiams svarbius renginius, šventes, edukacines programas. Dvaras ir vėl klesti.